Ūkininkai tikina, kad atlygiai už darbą yra padorūs, ypač turint omeny, kad tai – nekvalifikuotas darbas ir didelių žinių nereikalauja. Kai kurie siekdami prisivilioti darbininkus, jiems suteikia stogą virš galvos ir maistą, aprūpina būtiniausiomis higienos priemonėmis.
Patys ūkininkai pripažįsta, kad žmonių trūksta ne tik dėl mokamų atlyginimų, bet ir dėl to, kad per daugelį metų įsigalėjo priešprieša tarp darbuotojo ir samdomo darbininko.
DELFI nusprendė atsitiktine tvarka parinktuose skelbimuose susisiekti su darbą ūkiuose siūlančiais ūkininkais ir pasiteirauti, kokia šiemet situacija su pagalbiniais darbininkais, ar sunku rasti darbuotojus ir koks siūlomas atlyginimas.
Žmonės išlepę, pinigai nemotyvuoja
Pirmasis skelbimas – darbas uogininkystės ūkyje Klaipėdoje, darbo aprašymas: ravėjimas, uogų skynimas, žolės pjovimas. Atlyginimas – nuo 600 eurų.
Telefonu atsiliepusi ūkininkė tikino, kad rasti darbuotojus labai sunku. Atlygis moters manymu, kaip nekvalifikuotam darbuotojui, 600 eurų, yra neblogas. Ūkininkė mano, kad žmonės tingi dirbti ir yra išlepę.
„Pinigai jų nemotyvuoja. Nežinau, kaip jie pripratę gyventi iš mažų pajamų. Juos tai tenkina, jie neturi motyvacijos. Algoje jie mato tik kiek gali nusipirkti pramogų. Išsilavinęs žmogus neis dirbti juodo darbo, o jei eitų, pinigai jį gal ir motyvuotų, nes toks žmogus turi kažkokius siekius.
Eiliniai darbininkai neturi siekių, su pareigingumu ir atsakomybe situacija labai prasta. Padirba vieną, dvi dienas, tai jau yra daug“, – kalbėjo prisistatyti nepanorusi ūkininkė.
Ūkininkė pripažįsta, kad daugelį atbaido tai, kad darbas ūkyje yra sezoninis, per žiemą žmogaus išlaikyti negali. Ūkis trečius metus samdo sezoninius darbuotojus. Kaita labai didelė. Atvažiuoja pirmą dieną, pamato plotus ir nebegrįžta. Pasak moteris, uogų auginimas yra vienas iš sunkiausių darbų.
„Turėjau ir gerų darbuotojų. Tai buvo kelios moterys. Gal negražiai pasakysiu, bet moterys yra darbštesnės ne vyrai. Jos daugiau mačiusios vargo, užauginusios vaikus, sunkiai dirbusios, joms tas darbas nėra sunkus“, – tikina klaipėdietė.
Daugiau pinigų siūlyti negali
Paklausta, gal vis dėlto 600 eurų yra per maži pinigai motyvuoti darbuotojus, moteris atsakė, kad pinigai nėra svarbiausias faktorius. Žmonės nori pastovumo ir stabilumo.
„Kad išlaikyti tuos žmones, gal ir reikia siūlyti didelį atlyginimą, bet mes irgi negalime dirbti vien tam, kad darbuotojus išlaikyti. Taip pat žmones nuo darbo žemės ūkyje atbaido oro sąlygos, darbas lauke, karštis, lietus.
Jei matau, kad žmogus gerai dirba, aš darau paskatinimus, moku daugiau, nes noriu išlaikyti žmogų.
Su darbininku tariamės, mums patogiausia atsiskaityti savaites pabaigoje, bet dažniai jie pinigų nori tą pačią dieną, kartais turime jiems pataikauti, norime kad grįžtu. Bet situacija prasta“, – teigia ūkininkė.
Moteris tikina, kad kai neranda darbininkų, ūkyje daugiau dirba pati, padeda šeima, vaikai, draugai, sukasi kaip išmanydama. Toks gyvenimas, pasodinta, reikia išlaikyti ūkį. Ūkininkė gana kategoriškai, kalbėdama apie šio problemos sprendimą.
„Pasakysiu žiauriai, bet reikėtų nuimti visas pašalpas ir visokius išlaikymus. Žmogus suinteresuotas padirbti minimaliai, kad gautų kažkiek pinigų, kad galėtų nusipirkti sau kažką trumpam pasitenkinimui. Šalia mūsų netoliese gyvena šeimų, kurios tikrai gali dirbti, darbas jiems būtų prie namų, alga nemaža. Bet jiems patogiau sėdėti namie, gauti pašalpas ir jas leisti savo primityviems poreikiams. Jie turi minimalias pajamas, sugeba iš jų išgyventi ir nebeturi stimulo dirbti“, - atvirai kalba ūkininkė.
Mokėtų 800 eurų, bet niekas nenori
Kitas skelbimuose rastas ūkininkas irgi siūlo darbą uogų ir daržovių ūkyje. 10 ha žemės ūkį Kauno rajone turintis vyras tikino, kad per mėnesį nuo skelbimo patalpinimo internete taip ir nerado darbuotojų. Ūkininkas gerai dirbančiam žmogui pasiryžęs mokėti 600 - 800 eurų per mėnesį, tačiau tesulaukė 4 skambučių. Pasak vyro, pinigai yra normalūs, tiesiog žmonės tingi dirbti.
„Nežinau kodėl taip, nėra tų žmonių. Antrus metus ieškau žmonių, pernai pavyko šiaip ne taip rasti. Bendraujame su kolegomis, kas turi iš seniau, tas turi, bet jei nori kažką naujai rasti, tai neįmanoma“ , – nusivylimo neslepia ūkininkas.
Vyras tikina, kad jei neras žmonių, bandys savo jėgomis susitvarkyti.
„Dirbame patys ir bandome viską daryti, kad susitvarkytume. Tobulinamės, kad kuo mažiau darbo būtų ar tai ravėjimo mažiau. Žemės ūkyje darbas sunkus, reikia daug dirbti. Turbūt teks kažkaip be tų darbuotojų išsiversti. Kitaip nežinau, ką daryti“, – tikino ūkininkas.
Patikimų darbuotojų rasti neįmanoma
Dar viena telefonu pagal skelbimą kalbinta ūkininkė teigė, kad pagalbinių darbuotojų trūkumas – problema jau gana seniai. Šakių rajone moters šeima turi nedidelį gyvulių ūkį. Ieškomas žmogus turėtų dirbti su galvijais, reikėtų valyti mėšlą, šerti kiaules, išdalini šieną, sumalti grūdus, ištraukti srūtas ir kitą ūkio priežiūra.
Visas šias pareigas atliksiantis asmuo taip pat gauna apgyvendinimą, maistą ir kitus būtiniausius daiktui gyvenimui. Prie viso to, mokama nuo 500 eurų algą. Ūkininkė pritaria kitų kolegų pozicijai, kad patikimų žmonių rasti beveik neįmanoma.
„Nerandame, normalių žmonių nėra, jei jų yra – jie žemės ūkio darbų nedirba. Mūsų darbininkai gyvena tame pačiame namie kaip ir mes, viskas duota, maistas, higienos priemonės, viskas. Turime laikyti žmogų, net jei jis mėnesį laiko geria, negalime jo išmesti, nes nėra kas kitas ateitų dirbti. Tie žmonės vos ne kaip šeimos nariais tampa, per šventes sėdi prie to pačio stalo“ , – apie savo realybę pasakoja ūkininkė.
Moteris tikina, kad išsilavinimo neturintys žmonės turi keistą požiūrį į gyvenimą, nesupranta, kad pinigai iš dangaus nenukrenta. Būna ir jaunesnių, ir vyresnių. Jaunesni nori lakstyti, padirba šiek tiek, gauna pinigų apsivagia ir dingsta. Vyresni nepadirba, dejuoja, galvoja, jiems čia sanatorija bus. O darbas sunkus. Verta paminėti, kad ši ūkininkė ieško darbininkų pastoviam darbui.
„Jie nori daug uždirbti, po 1000 ir daugiau. Nori, kad viskas būtų automatizuota, tai tada kam mums tie darbuotojai? Tie žmonės yra išnaglėję. Žmogus turi suprasti savo atsakomybę, už ką gauna algą. O jie galvoja, pasitrinsiu čia ir gausiu 3000”, – sako ūkininkė.
Tenka gyventi su alkoholiku ir vagimi
Moteris tvirtina, kad dažniausias tokių darbininkų gyvenimo palydovas – alkoholis, o didesni pinigai ne daug ką pakeistų.
„Nebuvo nei vieno normalaus, kuris nebūtų pijokas. Buvo vienas, kuris dirbo labai gerai ir žmogus lyg nieko, bet jis buvo alkoholikas. Dabar irgi turime vieną, jei nebūtų pijokas ir vagis, tai būtų labai geras darbininkas. Laikome vagį namie, kuris viską neša iš namų, maistą, kurą. Bet neturime kito pasirinkimo.
Čia tokia realybė, kad ir 1000 jiems siūlysi, vis tiek situacija nesikeis. Jie nenorės. Žmogus, kuris turi išsilavinimą jis neis, geriau tą patį uždirbs švariu darbu, o ne mėšlą nešiodamas. O tie geriantys, kad ir kiek uždirbtų, išeis pagerti porai mėnesių ir paskui vėl sugrįš“, – atvirauja Šakių rajone dirbanti ūkininkė.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus DELFI teigė, kad darbuotojai visada sakys, kad jiems mokama per mažai, čia amžina problema. Svarbus aspektas čia yra darbdavių požiūris ir darbuotojams sudaromos darbo sąlygos.
Visos visuomenės problema
„Lietuvoje darbuotojo ir darbdavio santykiai yra atsilikę nuo Vakarų Europos šalių. Lietuviai išvažiuoja dirbti į tas šalis ir jie ten yra vertinami. Jie ten vakarieniauja su šeimininkais ir tampa vos ne šeimos nariais.
Turėtume daugiau investuoti į žmogų. Žmonės neturi informacijos, kokios yra jų teisės, kokie darbiniai santykiai. Žmogų reikia šviesti, paruošti ir sudaryti sąlygas. Ir jo našumas bus efektyvesnis.
Daugelis sako, va, tie žmonės prasigėrę, tinginiai. Yra tiesos, bet dėl ko taip atsitiko? Dažniausiai dėl to, kad bendra sistema nemotyvuoja žmogaus dirbti. Žmonės gauna pašalpą, jei pradeda dirbti, pašalpos netenkama. Jiems tada geriau nedirbti, dėl to turime labai daug bedarbių. Darbo santykiai verčia juos nedirbti ar ieškoti nelegalių kelių užsidirbti“ , - tikina ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.
ŽŪR pirmininkas pabrėžia, kad analogiškos situacijos yra ir išsivysčiusiose Vakarų šalyse, vietiniams žemės ūkio darbai yra per sunkūs ir per mažai apmokami.
„Bendravau su prancūzų, anglų, vokiečių žemės ūkio rūmais. Pas juos vietiniai nedirba, darbas sunkus, nepakankamai apmokamas, todėl jie perka darbo jėgą iš Rytų Europos, pas juos dirba bulgarai, rumunais, lietuviai.
Čia ne piniguose esmė, žmonės iš Lietuvos išvažiuoja ne dėl pinigų, o labiau dėl santykių su darbdaviais, savivaldybės teisinio pagrindo. Pinigų galima uždirbti ir čia. Žmonių yra, bet juos reikia ne išnaudoti, o integruoti į darbo sistemą. Spręstųsi ir alkoholizmo klausimas, tai nėra tik ūkininko klausimas, tai visos visuomenės klausimas“ , – teigia A. Svitojus.
Pasak ŽŪR pirmininko, kad situacija gerėtų politikai daro mažus žingsnius, bet to neužtenka, kažką padaro, žengia vieną žingsnį, bet nežengia kito. Žemdirbių savivaldos klausimuose ir valstybės santykiuose yra properšų, jie yra tobulinami. Prieš 15 metų buvo didelė praraja, atsiranda pasitikėjimas savivalda, tačiau ne taip greitai viskas.
