Ypatingai lengva apsigauti žiemą, kai lentynose daug iš svečių šalių atgabentų vaisių ir daržovių. Taigi, kodėl kai kurių pomidorų skonis „plastmasinis“ mums paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės duomenys rodo, kad tiek lietuviški, tiek ir iš kitų šalių atvežti pomidorai atitinka saugos ir kokybės standartus.
Kaip teisingai laikyti pomidorus
2018 m. sezono metu, VMVT inspektoriai patikrino maždaug 5 t pomidorų, užaugintų Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir kt. šalyse. Patikrinimų metu daugiausiai fiksuoti ženklinimo pažeidimai – nenurodoma arba klaidingai nurodoma klasė, nenurodomas pomidorų dydis, tuo tarpu saugos neatitikimų, pavyzdžiui, pesticidų likučių, ir kokybės neatitikimų, pavyzdžiui, pomidorų su ligomis, puviniais ar mechaniniais pažeidimais – nenustatyta.
Šiemet planuojama ištirti panašų kiekį pomidorų, tiek užaugintų Lietuvoje, tiek atvežtų iš kitų šalių.
Pomidorų kokybei ir skonio savybėms didelės įtakos turi tiek auginimo, tiek ir saugojimo sąlygos. Reiktų žinoti, kad pomidorai jautrūs šalčiui. Vėsioje aplinkoje pomidoruose sumažėja cukraus, jie tampa ne tokiais saldžiais.
Nuskintus pomidorus saugant žemesnėje nei 6 laipsnių temperatūroje, trumpėja jų tinkamumo vartoti terminas – jie greičiau pradeda gesti, todėl ekspertai nerekomenduoja pomidorų saugoti šaldytuve. Kita vertus, reiktų žinoti, kad nuskinti pomidorai ir toliau noksta, tad juos vežant iš tolimesnių šalių, skinami dažniausiai nepilnai sunokę pomidorai ir transportuojami sąlyginai žemoje temperatūroje (gali būti naudojamos ir apsauginės modifikuotos atmosferos dujos), kad kelionės metu nepernoktų ir neprarastų patrauklios prekinės išvaizdos. Taigi, iš tolimų kraštų, ne sezono metu atvežti pomidorai gražiai atrodo, bet dėl transportavimo sąlygų gali būti netekę dalies svarbių skonio savybių (saldumo, kvapo ir pan.).
Kaip augina profesionalai
Ūkininkas Audrius Juška, dešimtyje hektarų dengtų šiltnamių auginantis pomidorus, braškes ir agurkus atvirai papasakojo, nuo ko priklauso pomidorų skonis ir kodėl kai kurie parduotuvėse būna neskanūs.
„Vienas svarbių faktorių, lemiantis pomidorų skonį, tai vanduo. Mes augalus laistome iš artezinio gręžinio, kuris yra 96 m. gylyje. Kitas svarbus veiksnys – augalo veislė ir tai, kada ir kaip jis nuskinamas“, – dėsto ūkininkas.
Pomidoro branda įvertinama 9 spalvom. Lietuviai skina tik pilnai sunokusius vaisius – 9 spalvinės kategorijos, nes pirkėjai arti. Pomidoras raudonuoja kai jo viduje gaminamos rūgštys. Kai jis skinamas žalias ir taip nokinamas, gali būti ne toks skanus. Be to, išveistos rūšys, kurios tinka tolimiems pervežimams – šie vaisiai kietesni. Jie noksta kol vežami į prekybos tinklą.
„Mes galime užauginti bet kokį pomidorą, tačiau šiltnamiai turi siekti pelno. Kiekviename kvadratiniame metre per metus reikia išauginti 55 kg pomidorų. Tai derlius iš trijų daigų, ant kurių užauga 24 kekės“, – pasakoja A. Juška.
Pomidorui augti žemė nereikalinga. Auginti dirvoje būtų sudėtingiau ir didesnė ligų grėsmė. Jis sodinamas į specialią vatą, kuri keičiama kiekvienais metais.
Kas lemia skonį
Ūkininkui pritaria ir VMVT – dėlto daugiausia pomidorų skonis, kvapas priklauso nuo augalo veislės ir auginimo sąlygų.
Pavyzdžiui, ar pomidoras buvo augintas po danga, ar atvirai, kiek jis gavo natūralios saulės šviesos, ar buvo augintas po lempomis, imituojančiomis dienos šviesą. Saulės šviesoje užaugintų pomidorų skonis intensyvesnis, jie yra kvapnesni ir saldesni. Intensyvesniu skoniu ir aromatu, anot kai kurių mokslininkų, pasižymi ir „senesnių“ veislių pomidorai. Tuo tarpu dabar intensyviai pramoniniu būdu auginamų veislių pomidorai dažnai pasižymi aukštu produktyvumu, gražia išvaizda, tačiau blogesnėmis skonio savybėmis (silpnesniu kvapu ir ne tokiu intensyviu skoniu).
Todėl sezono metu iš vietos augintojų įsigyti ar savo sode nuskinti pomidorai bus ne tik šviežesni, bet ir minkštesni, t.y. labiau sunokę, saldesni, kvapnesni ir ilgiau šias savybes išsaugos.
Renkantis pomidorus svarbu suprasti jų ženklinime nurodytą informaciją:
Ženklinant pomidorus yra privalu nurodyti kokybės klasę. Svarbu, kad pomidorai pagal savo kokybės parametrus, atitiktų tai klasei taikomus kokybės reikalavimus. Šios daržovės yra skirstomos į tris klases:
Ekstra klasė – Šiai klasei priskiriami pomidorai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi būti tvirti ir turėti savo veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes. Pomidorai turi būti be žalių dėmių ir kitų defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, jeigu dėl jų nesikeičia bendra pomidorų išvaizda, kokybė, išsilaikymo kokybė ir pateikimas pakuotėje.
I klasė – Šios klasės pomidorai turi būti geros kokybės. Jie turi būti pakankamai tvirti ir turėti savo veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes. Pomidorai turi būti neįtrūkę ir be matomų žalių dėmių. Tačiau gali būti leidžiami nežymūs spalvos, odelės ir brandos defektai bei nežymūs sumušimai.
II klasė – Šiai klasei priskiriami pomidorai, kurie neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius reikalavimus. Jie turi būti pakankamai tvirti (tačiau gali būti truputį minkštesni už I klasės pomidorus) ir negali turėti neužgijusių įtrūkimų. Gali būti leidžiami žymesni formos ir brandos, spalvos odelės defektai arba sumušimai, jei vaisiui pakenkta nestipriai.
