„Gamta parodė trūkumus – atvėrė žaizdas. Žemių nuošliauža susiformavo kažkada buvusio medinio tako į piliakalnį vietoje. Tai įrodo, kad pagal pasenusias technologijas per piliakalnį įrengiami takai sukelia didelę erozijos tikimybę. Šiuo atveju polinė sistema, pagal kurią įrengtas dabartinis piliakalnį juosiantis pandusas, tam yra geriausias būdas“, – iš karto po įvykio suskubo pranešti Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas.
Vienas piliakalnio šlaitas žemyn nuslydo sausio 17-osios popietę. Kalno nuošliaužą užfiksavo piliakalnio papėdę ir patį kalną fiksuojančios vaizdo stebėjimo kameros.
Savivaldybė tą patį vakarą išplatino pranešimą, kad piliakalnio viršuje esančioje aikštelėje dėl atitirpusio ledo susiformavo vandens „kepurė“ ir vanduo ėmė tekėti žemyn šlaitu, nuplaudamas didžiulį akmenį, kuris ir nuslydo kartu su dalimi šlaito žemių.
Prieš dvejus metus
Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto „Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas“ II etapas buvo pradėtas įgyvendinti 2017 metų pavasarį. Prieš tai – 2011–2012 metais – atlikti I etapo darbai: renginiams pritaikyti buvusios pirties griuvėsiai, įrengta estrada, pastatytas tiltelis per upelį, sutvarkyta dalis teritorijos, upelio pakrantė.
Didesnės diskusijos dėl šio projekto prasidėjo, kai paaiškėjo II darbų etapo planai – ne tik įrengti takus piliakalnio prieigoje, bet ir išpjauti kalno medžius.
Didžiulių diskusijų visuomenėje sulaukta ne tik dėl pjaunamų medžių, bet ir piliakalnio tako įrengimo – takas daugeliui pasirodė pernelyg griozdiškas, nederantis su kraštovaizdžiu.
Piliakalnio turėkluose įrengtas apšvietimas – dabar šis kalnas tamsiu paros metu švyti. Per šias Kalėdas jis tapo visuomenės traukos objektu, o per Naujuosius metus pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais į jį kopė šimtai žmonių.
II-ajame projekto etape darbus vykdė konkursą laimėjusi UAB „Ukmergės keliai“, techninę priežiūrą atliko UAB „Statybų techninė priežiūra“.
Dalijosi patirtimi
Kadangi numatomas dalies piliakalnio želdinių šalinimas sukėlė visuomenės susirūpinimą, savivaldybė 2017 metais kreipėsi į viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorių Zenoną Baubonį.
Tuokart susitikime su visuomene jis pasakojo turintis didelę patirtį tyrinėjant ir tvarkant piliakalnius. Jo teigimu, laja užgožia įspūdingus piliakalnių siluetus. Daugiau kaip prieš šimtmetį piliakalniai nebuvo apželdinti – tai liudija to meto fotografijos.
Tik prieškario Lietuvoje šalies piliakalniai buvo apsodinti medžiais ir esą tai buvusi klaida. Todėl šiuo metu tvarkant piliakalnius jie paliekami be želdinių.
Nuošliaužų neatsiras
Prieš porą metų sostinėje jau vyko Gedimino kalno irimo ir gelbėjimo darbai. Daugelis spėjo, kad viena iš priežasčių – nupjauti kalno medžiai.
Kai kurie mokslininkai aiškino, kad piliakalnius tvirtina ne tik medžių šaknų struktūra, bet ir per lapuočius išgarinamas milžiniškas drėgmės kiekis. Medžiai esą esantys lyg savotiška drenažo sistema, sugerianti vandenį ir jį išgarinanti.
Tačiau sunerimusiems ukmergiškiams prieš dvejus metus, be kita ko, Z. Baubonis aiškino, kuo Ukmergės piliakalnis skiriasi nuo Gedimino kalno. Tikino, kad skirtinga šių kalnų geologinė sudėtis. Gedimino kalne esą storas kultūrinis sluoksnis, o Ukmergės piliakalnio kultūrinis sluoksnis tik apie 20 cm, giliau yra molis, todėl piliakalnis esą labai stabilus.
Specialisto įsitikinimu, pašalinus medžius piliakalnio šlaituose, žemių nuošliaužų tikrai neturėtų atsirasti. Atvirkščiai: medžiai stačiuose šlaituose be reikalo apkrauna nestabilius šlaitų paviršius, šaknys purena susigulėjusį gruntą, nuo vėjo medžiai svyruoja, tai mažina šlaitų pastovumą.
Tvarkymą pavadino žiauriu
Paveldosaugininkai Ukmergės piliakalnio tvarkymą yra pavadinę žiauriu.
Toks verdiktas paskelbtas 2017 metų vasarą, kai Ukmergėje apsilankė Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Seimo Kultūros komitetas.
„Tai vienas iš brutaliausių pavyzdžių, iliustruojantis archeologinio paveldo pritaikymą orientuojantis į turizmą, visiškai pamirštant paveldosaugos ir kraštotvarkos principus“, – prie tokios išvados tuomet priėjo Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovai.
„Tuo pačiu įsitikinta, jog Lietuvoje taikomi dvigubi standartai tvarkant archeologinį paveldą – nuo daugybės draudimų atliekant priežiūros darbus iki brutalių statybos darbų, pamirštant paveldosaugos principus.
Visgi Lietuvoje dažnu atveju vietos valdžios institucijos savo iniciatyva organizuoja ir vykdo projektus, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės“, – tada skelbta pranešime. Paveldo komisijos nuomone, statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja šią kultūros vertybę.
Paveldo komisija siūlė pakartotinai įvertinti Ukmergės piliakalnio sutvarkymo projekto sprendinius ir spręsti dėl tolesnio statybos darbų finansavimo tikslingumo.
Savivaldybė tuomet teisinosi, kad projektas vykdomas pagal specialistų parengtą techninį projektą, kuris buvo suderintas pagal visus teisės aktus, reglamentuojančius kultūros paveldo apsaugą.
Techninis projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriumi.
Bendra šio projekto vertė siekė 338 171 Eur, savivaldybės indėlis – 16 908 Eur. Pagal sutartį projektas turėjo būti užbaigtas iki 2019 m. sausio 31 d., tačiau darbai buvo užbaigti 2018 m. liepą.
Kadangi projektas įgyvendintas anksčiau nustatyto termino, pernai rudenį Vidaus reikalų ministerija iš valstybės biudžeto skyrė papildomą finansavimą – 8 454,28 Eur, mažinant savivaldybės prisidėjimą.
