„Kai kurios ES šalys leidžia kanapes auginti medicininiais tikslais. Žinoma, laukams reikalinga apsauga, griežta kontrolė, tačiau mes mėginsime siekti, kad šis verslas būtų leidžiamas ir Lietuvoje“, – planais dalinasi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas ir sako, kad nereikia kanapių sieti tik su narkotikais.
Medicininės kanapės skiriasi nuo tų, kurios naudojamos svaigintis. Tačiau kontroliuojančių tarnybų atstovai skeptiški ir pripažįsta, kad kol kas milžiniškas pasiekimas ir tai, jog leidžiama auginti pluoštines kanapes ir tai reikalavimai kur kas griežtesni nei reikalauja ES.
Nepaisant visko, jaunieji ūkininkai renka informaciją ir mėgina megzti ryšius su politikais, nes mano, kad tai gali būti puikus pajamų šaltinis mažiems ūkiams.
Europoje legalu, pas mus draudžiama
„Žiūrint iš žemdirbiškos pusės, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio ministerijos klausiame, kodėl mes, lietuviai, negalime gaminti tokios žaliavos, kokią gamina daugybė Europos valstybių. Kol kas mūsų teisės aktai šią veiklą draudžia. Kol kas galime auginti tik pluoštines, turime ir jų perdirbimo įmonę“, – ūkiškai dėsto V. Buivydas.
Asociacijos vadovas sako, kad jau pasiteisino ir pluoštinės kanapės, kurios buvo visiškai nauja kultūra. Gimsta visas naujas sektorius. Kai kurios įmonės siūlo ūkininkui tik užauginti derlių, o specialius kombainus, kurie reikalingi nuimti derliui, atveža pačiose, nes reikalinga specifinė technika.
Medicininės kanapės ir jų produktai, kurie įsitvirtina medicinoje, pas mus kol kas draudžiami ir naudojami bei auginami tik nelegaliai.
„Pavyzdžiui, Šveicarijoje ši veikla leidžiama. Jei ūkininkas nori jas auginti, jis privalo samdyti apsaugos kompaniją, kuri visą parą budi lauke ir saugo derlių. Tai atsiperka, nes pajamos iš vieno hektaro 100 tūkst. eurų, o mes auginame kviečius, kurie iš hektaro atneša 1700 eurų ir šios pajamos pačiuose geriausiuose Lietuvos laukuose. Kitur mažiau“, – kodėl kanapės tokios patrauklios aiškina ūkininkas.
V. Buivydas sako, kad mūsų ateitis ne grūdai, o tokios kultūros, iš kurių kiekvieno hektaro gaunama kur kas daugiau pajamų. Tai ne tik medicininės kanapės, bet ir braškės, šilauogės, kai kurios daržovės. Mūsų klimatinės sąlygos leidžia gauti gerus derlius.
„Gauname milijardus eurų ES paramos, tačiau nekuriame realizacijos ir eksporto sistemos. Pavyzdžiui, net neturime eksporto sertifikatų. Didieji ūkiai tokius ekspertus kviečiame iš Lenkijos, Vokietijos“, – aiškina V. Buivydas.
Užarti hektarai
„Bandymai legalizuoti medicinines kanapes kyla nuolat. Norint tai legalizuoti reikia keisti Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą. Kalbant apie pačius augalus, jie skiriasi ne tik THC kiekiu, bet ir morfologiškai. Pluoštinės daug didesnės, skirtos perdirbimui“, – aiškina Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis ir sako, kad net pluoštinių kontrolė ypatingai griežta ir kartais net per griežta.
Griežtumu mes lenkiame netgi bendrą europinį reglamentą. Visgi, nepaisant nieko, ši sritis sparčiai plečiasi. Per penkerius metus plotai, VAT duomenimis, padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – daugiau nei du kartus. Šiais metais 182 augintojai deklaravo beveik 4000 ha pluoštinių kanapių laukų, tuo tarpu 2014 m. 79 augintojai buvo deklaravę 1069 ha.
2018 metais didžiausi plotai buvo apsėti ʽUso-31ʼ (1647,62 ha), ʽFinolaʼ (1000,78 ha) ir ʽFuturaʼ 75ʼ (634,41 ha) veislių pluoštinėmis kanapėmis. Iš viso šiais metais Lietuvoje auginta 16 pluoštinių kanapių veislių.
Nors viskas ypatingai griežtai reglamentuojama, tačiau net ir laikydamiesi visų teisės aktų ūkininkai sulaukia netikėtumų. Pavyzdžiui, šiemet vienas žemdirbys užarė 15,43 ha pluoštinių kanapių, nes vietoj leistino 0,2 Tetrahidrokanabinolio (THC) buvo rasta 0,303. Žmogus augino ʽFuturaʼ 75ʼ veislę ir griežtai laikėsi visų įmanomų reikalavimų.
„Kodėl padidėjo THC kiekis neaišku. Galbūt lėmė klimato sąlygos, gal tręšimas. Nors toks THC padidėjimas nepavojingas, jomis svaigintis nepavyks, laukus teko užarti. Jei tai pasitaikytų keletą metų iš eilės, informuotume ES ir tada speciali komisija uždraustų atskiroje teritorijoje auginti vieną ar kitą veislę. Taip yra nutikę Suomijoje“, – aiškina V. Buivydas.
