Tiesiog nemokšiškai skirstėme ES paramą ir jos nedavėme apsaugos nuo plėšrūnų priemonėms ir tik skatinome auginimą.

„Vilkų problemą sukėlė neteisingai panaudota parama avių auginimui skatinti. Nacionalinė mokėjimo agentūra nepripažindavo, kad ganyklas juosiančios tvoros tai tas pats, kas kiaulių gardas ir joms paramos neskyrė, nors ūkius aptverti buvo galima vien iš ES paramos“, – aiškina Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Jis sako, kad elektriniai piemenys, kuriuos šiandien naudoja dauguma augintojų, realiai nėra apsauga nuo plėšrūnų. Jis tik išlaiko gyvūnus tam tikroje teritorijoje.

„Dabar mes mokame tiems, kas patyrė nuostolius ir taip visuomenė tiesiog šeria vilkus“, – aiškina ekspertas ir primena, kad panašią bėda jau turime su kiaulių maru. Kai liga rasta Baltarusijoje, siūlyta statyti sieną, kad gyvūnų migracija būtų apribota ir galbūt sumažinti ligos keliami nuostoliai.

Idėja buvo išjuokta, o dabar danai planuoja statyti sieną ties Vokietija, kad apsisaugotų nuo sparčiai plintančio užkrato, nes kito kelio nėra. Taip pat niekuo baigėsi ir idėja Lietuvoje iššaudyti šernus. Vietoj to sunyko kiaulininkystė kaip sektorius.

Kitas bėda, kad prasidėjus kiaulių marui, kuris privertė trauktis smulkius augintojus, imta skatinti avių auginimą, jų per kelis metus padaugėjo keletą kartų, tačiau parduoti nėra kam.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)