Žemės ūkio ministras tuomet kritikos sulaukė dėl motinos valdomo šeimos ūkio – paaiškėjo, kad kaimynų sklypai buvo dirbami be raštiško sutikimo, bet ES išmokas už juos imamos.
B. Markauskas kartojo, kad su kaimynais buvo susitarta žodžiu. Tai, apklausę ministro šeimos dirbamų sklypų savininkus, konstatavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Paskelbtoje FNTT išvadoje rašoma, kad trys liudininkai – S. Markauskienės ūkio dirbamų sklypų savininkai Milda Jablonskienė, Edmindas Daubaris bei Janina Stonkuvienė apklausų metu patvirtino, jog žinojo, kad buvo žodinis visų liudytojų sutikimas dirbti jų žemę.
Buvus žodinį susitarimą patvirtino ir bendrovės „Gargždų projektas“ geodezininkas Alvydas Kuligauskas, anksčiau atlikęs sklypų matavimus. Didžiausia suma ministro motinai už dirbamą svetimą žemę, pagal FNTT skelbtą informaciją, buvo išmokėta 2012 metais – 691,81 euro. 2016 metais išmokos siekė 348,55 euro, pernai – 364 eurus.
Tačiau vienas žemės savininkų klaipėdietis Ramutis Lėlys, dėl kurio sklypo, kurį be leidimo dirbo ministras, ir kilo skandalas, teigė pats mokantis žemės mokestį ir nėra suteikęs leidimo ministro šeimai ūkininkauti jo žemėje.
„Negaliu sakyti, kad darbas ministru man kainavo ūkį, nes šis priklausė mano mamai. Visgi tenka pripažinti, kad mano mama sena ir aš prie ūkio vystymo prisidėjau pakankamai daug. Nepaisant to, kad visada turėjau ir kitą darbą, iki Seimo rinkimų dirbau Žemės ūkio rūmų pirmininku, vicepirmininku“, – į klausimą, kiek jam kainavo „ministravimas“ atsako Bronius Markauskas, šiuo metu likęs paprastu Seimo nariu.
Jis prisipažįsta, kad sprendimas trauktis iš ūkininkavo nebuvo spontaniškas ir susijęs ne tik su minėtais įvykiais. 200 ha ūkis Klaipėdos miesto prieigose, nuosavos žemės 20 hektarų. Likęs plotas nuomojamas. Laikė 60–70 melžiamų karvių ir apie 40 prieauglio.
„Ūkininkavimo sąlygos sudėtingos. Žemė nuomojama, niekada neieškojome kaip ir iš kur jos nupirkti, aplinkui gyvenamieji namai, todėl buvo laiko klausimas, kada reikės pasitraukti. Skaudu tik tai, kad politika privertė daryti greitus sprendimus, kurie paprastai nebūna visiškai racionalūs“, – pasakoja politikas ir išduoda daugiau aplinkybių, dėl kurių ryžosi trauktis iš šio verslo.
Jo vaikai nenorėjo grįžti į ūkį. Mamai vadovauti jau per sunku dėl garbaus amžiaus. Samdyti profesionalą, kuriam tai būtų pragyvenimo šaltinis, per brangu. Pačiam B. Markauskui politiškai ir fiziškai ūkininkauti per sudėtinga.
Kalbant apie nuostolius, parduodant bandą neieškota, kas gali mokėti geriausią kainą. Teko atleisti 5 samdomus žmones. Be to, neaišku, kas perims žemes, nes ūkininkaujančių tose vietose nėra.
„Manau, kad ūkis buvo sėkmingas šeimos verslas. Tačiau, žiūrint į artimą perspektyvą jis jau buvo per mažas. Vien dirbant be samdomų žmonių norint išlikti pelningu reikėjo melžiamų skaičių didinti iki 120. Toks ūkis gali išmaitinti 4-5 žmones. Ar tai būtų samdomi darbuotojai, ar šeimos nariai“, – dėlioja B. Markauskas.
Šiandien visi gyvuliai parduoti. Kadangi dar buvo likę telyčių ir pašarų joms, deklaruota 30 ha, tačiau kitais metais mėgins išnuomoti ir nuosavą žemę.
„Tai, kad ūkininkavau, man, kaip politikui, davė daug patirties, nes mačiau realybę. Šiandien viso savo gyvenimo nesieju su politika. Galbūt grįšiu ūkininkauti. Žinoma, atkurti gyvulininkystės ūkį būtų ypatingai sunku, nes jau ir tame, kurio atsisakiau, reikėjo milžiniškų investicijų“, – aiškina Seimo narys.
Jis nupasakoja ir kokią ateitį mato – mažą specializuotą ūkį, pavyzdžiui, galima laikyti palaidas vištas, statyti braškių šiltnamius. Pagrindinė tokio verslo stiprybė būtų ta, kad šalia didmiestis, kur galima parduoti ir retesnius produktus.
Politikas turi ir savo vertinimą, ar buvo galima išvengti skandalo
„Šiandien aišku, kad sudaryti raštiškas sutartis visai deklaruojamai žemei neįmanoma, nes liktų šimtai tūkstančių hektarų nedirbamų plotų. Per skandalą pasirašiau nutarimą, kad 70 proc. pasėlių, kuriuos ūkininkas deklaruoja, turi būti apiforminti oficialiai. Šiandien šis teisės aktas atšauktas. Paaiškėjo, kad tai nerealu“, – sako B. Markauskas ir visą istoriją, dėl kurios jam teko palikti ministro kėdę įvardina paprastai – „politika“.
Su žmogumi, kuris jį skundė, Seimo narys nebuvo susitikęs ir teigia asmeniškai jo nepažįstantis.
