Tokią žinią iš Airijos parvežė neseniai joje apsilankiusi mūsų krašto pieno ūkių, kooperatyvų, perdirbėjų ir valstybinių institucijų atstovų delegacija, rašoma šios kelionės ataskaitoje.
Įkvėpė airių pavyzdys
Europos Sąjungos – vertinant pagal plotą ir gyventojų skaičių – Airija nėra didelė šalis, tačiau pagal pieno gaminių eksportą, kurio vertė pernai siekė 4 mlrd. eurų, yra viena didžiausių Bendrijoje. Airių arkliukas – sviesto gamyba, o pagal jo eksportą šalis užima pirmą vietą ES. Nors šalyje gyvena mažiau nei 5 mln. žmonių, tačiau airiai pagamina tiek pieno produktų, kad jų užtektų pramaitinti daugiau kaip 50 mln. žmonių. Airiai, kaip ir Naujoji Zelandija, būdama maža valstybe, sugebėjo racionaliai pasinaudoti milžiniškomis pieno gamybos galimybėmis ir įsitvirtinti tarp pieno gaminius eksportuojančių valstybių elito.
2000 metais ūkininkai Airijoje primelžė 5 mln. tonų pieno. Pernai šis kiekis pasiekė jau 7,5 mln. tonų. Per 2017 metus airiai ūkininkai sugebėjo pieno gamybą padidinti dešimtadaliu, kai Europos Sąjunga, šiaip ne taip atsitiesusi po sektorių ištikusios krizės, pieno gamybą padidino vos 2 proc.
Vienas iš Airiją aplankiusių delegacijos narių Egidijus Simonis, vadovaujantis pienininkų asociacijai „Pieno centras“, aiškino, kad airių sėkmę daugiausia nulėmė idealios gamtinės sąlygos: švelnus ir drėgnas klimatas, trumpas tvartinis periodas ir ilga ganiava natūraliomis sąlygomis – visa tai užtikrina žemiausią pieno gamybos savikainą Vakarų Europoje.
Ūkiui 100 metų
Tačiau prie sėkmės prisidėjo ir šalies Vyriausybės parama pieno sektoriui bei airių ūkininkų užsispyrimas. Vienas tokių šeimos pieno ūkių, kurį valdo du savininkai – Messersas Dennis bei Markas Blelockas – ir pakvietė lietuvius apsilankyti.
„Šis ūkis įsikūręs Antrimo miestelyje ir skaičiuoja 100 metų istoriją. Ūkio savininkai valdo 94 hektarus žemės, laiko iki 300 galvijų, iš kurių 140 melžiamų karvių. Nors airiai primilžio rodikliais negarsėja, tačiau mūsų aplankytame ūkyje iš karvės per metus primelžiama 10 tūkst. litrų pieno, kurio riebumas 4,2, o baltymingumas - 3,5 procento“, – pasakojo E. Simonis.
Ūkyje šiuo metu dirba abu savininkai, o derliaus nuėmimo ir pašarų ruošimo laikotarpiu laikinai įdarbinami 3 samdomi darbuotojai. Karvės melžiamos 2 kartus per dieną. Pienas iš ūkio išvežamas kas antrą dieną. Iš kiekvienos siuntos imami mėginiai, iš kurių nepriklausomoje laboratorijoje ištiriama pieno sudėtis ir inhibitorinės medžiagos, o kokybė tikrinama 4 kartus per mėnesį.
Dirba pelningai
Aplankytame ūkyje visi gyvuliai su ausų įsagais, o melžiamų karvių kairėje ausyje esančiame įsage prie karvės numerio įrašytas jos vardas ir šalia įsegtas karvės atpažinimo čipas. Taip pat ūkininkas naudoja ant galvijų kaklų tvirtinamą ir su kompiuterinėmis programomis susietą prietaisą, kuris nuolat matuoja gyvulių temperatūrą ir perduoda informaciją ūkio darbuotojams. Sistema padeda nedelsiant pastebėti, jei viena ar kita karvė serga arba yra pasiruošusi rujoti.
Lietuvių aplankytas ūkis už natūralų pieną gauna vidutiniškai 30-32 euro centus už kilogramą. Kaip ir Lietuvoje, Airijoje mokama kaina priklauso nuo nustatyto riebalų ir baltymų kiekio, kuriuos viršijus mokami priedai.
„Airijoje pieno savikaina šiuo metu išaugusi dėl didesnių energetinių išlaidų bei dėl sausros pabrangusių pašarų. Airiai teigia, kad pieno savikaina dabar siekia 25-27 euro centus už kilogramą, tad grynasis pelningumas litrui pieno sudaro 3-5 euro centus. Mūsų aplankyto ūkio pelningumas siekia apie 50 tūkst. eurų per metus“, – pasakojo E. Simonis.
Jo vertinimu, tokį ūkio efektyvumą lemia geri primilžio rodikliai, aukštas riebalų bei baltymų kiekis, itin mažas aptarnaujančio personalo skaičius, racionaliai naudojama technika bei įranga.
„Brexit“ baimės
Messerso Denniso ir Marko Blelocko pieno ūkis priklauso Alsterio (vienos iš provincijų šalies šiaurinėje dalyje) fermerių sąjungai, kuri vienija apie 11 tūkst. narių. Istoriškai Alsterį sudarė 9 grafystės. Šiuo metu šešios priklauso Šiaurės Airijai, įeinančiai į Jungtinės Karalystės sudėtį, kitos trys – Airijos Respublikai.
Dėl „Brexit“ Alsterio ūkininkai turi nuogąstavimų, nes pienas parduodamas tiek Airijoje, tiek Anglijoje. Ūkininkų susirūpinimas regione yra pakankamai didelis, nes „Brexit“ atsilieps 24 tūkst. ūkininkų bei 150 000 žmonių dirbančių žemės ūkyje.
Gilios kooperacijos tradicijos
Lietuviai taip pat aplankė vieną seniausių ir didžiausių šalyje kooperuotų pieno perdirbimo įmonių “Lakeland dairies”, kurios istorija siekia 120 metų.
"Lakeland Dairies", pagrindinis pieno perdirbimo kooperatyvas šiaurinėje Airijos salos pusėje, kuriame dirba apie 700 žmonių, jis veikia per 15 apskričių. Grupė kasmet apdoroja daugiau kaip 1,2 mlrd. litrų kokybiško pieno. Pieno produktus pateikia vietos rinkai, taip pat dideliais kiekiais juos eksportuoja į daugiau nei 80 pasaulio šalių.
Kooperatyve dirba 14 direktorių, kurie valdo atskiras įmonės veiklos sritis: maisto produktų gamybą, pašarų gamybą, prekybą, fermų valdymo sistemas, aptarnavimo sferą, filialą JAV. Pieno produktai gaminami 5 pieno perdirbimo gamyklose, išmėtytose visoje šalyje. Žaliava superkama iš 2500 ūkininkų, parduodančių ne mažiau kaip 400 kg pieno per dieną. Kiekvieną verslo segmentą remia patyrusi ir profesionaliai dirbanti komanda užsiimanti viešaisiais pirkimais, informacinėmis technologijomis, rinkodara, finansinėmis paslaugomis ir žmogiškaisiais ištekliais.
Šiuo metu įmonėje gaminama apie 240 skirtingų pieno produktų ir maisto produktų ingredientų, pirmaujama UHT technologijoje (taip paruošiama apie 19 proc. supirkto pieno), ledų, sviesto, miltelių, kazeinų, laktozės ir išrūgų gamyboje.
2017 metais "Lakeland Dairies" grupės pajamos išaugo 28 procentais – iki 770 mln. eurų. Pelnas atskaičius palūkanas, nusidėvėjimą, mokesčius ir amortizaciją (EBIDTA) sudarė 32,6 mln. eurų.
