Vis dėlto žingsniavo iš mugės pirkėjai ne vien maišais apsikarstę ir rankinėmis prigrūstomis, bet ir patuštėjusiomis piniginėmis. Ką prekybininkai pardavinėjo ir kiek pirkiniai atsiėjo kėdainiečiams?

Ir uogyčių, ir riešutėlių

Mugėje bevaikštinėdami praalkote? Nieko tokio, galėjote vietoje įsigyti ir perkąsti lietuvių taip pamėgtą kibiną. O gal netgi du. Šviežias kibiniukas su kiauliena – 70 euro centų.

Norėjosi parsinešti ką nors pakramsnoti namuose? Prašome: bruknių – už 2,50 Eur/kg, lazdyno riešutų ir dar ne bet kokių, o lietuviškų – už 3,90 Eur/kg. 1,5 kg kepalaitis ruginės duonos – už 4 €.

Prisipirkę įvairių poskonių medaus ir rūšinių arbatų, galėjote naujutėlaičiuose mugėje įsigytuose rankų darbo puodeliuose grįžę jas užplikyti. Ilgėjantiems rudens vakarams – pats tas.

Sodininkams –sėklų, gėlių ir medelių pasirinkimas, užkietėjusioms kulinarėms – rankų darbo medžio drožinių virtuvei: samčiai, mentelės.

Garderobą nauja skarele papildyti galėjote už 9 €, riešą nauja apyranke papuošti – už 5 eurus, o ausis naujais sidabriniais auskariukais su cirkoniu padabinti – jau pagal savą kišenę: nuo 39 iki 75 eurų.

Žvejų pasiutpolkė

Prekymečio pirkėjų laukė gausus mėsos gaminių asortimentas ant dažno prekystalio. Tačiau įdomu tai, kad tarsi kokiame uostamiesčio turguje mugė siūlė gausų žuvies pasirinkimą. Ja prekiavo visas būrys žvejų. Rūkytą karšį pardavėjai siūlė pirkti už 4,50 €/kg, skumbrės išklotinę – 6,80 Eur/kg, lyną – už 7,20 Eur/kg, kuoją –7,50 Eur/kg, ešerį –8–8,20 Eur/kg, karšį –8,50 Eur/kg, upėtakį –9 Eur/kg. Riebžuvė, su prierašu ant kainoraščio „tirpsta burnoje!“ atsiėjo 13 Eur/kg, vytinta lašiša –15,90 Eur/kg, o karšto rūkymo kalmarų tūbos jūros gėrybių mėgėjams –25 Eur/kg. Netgi latviškos žuvies siūlė: 9,99 Eur/kg – ir jau šįvakar pat rankiok kaulelius iš karpio arba mėgaukis latviška lašiša.

Kėdainių turgus

Vaclovas jaučiasi „prašovęs“

Kone šešias valandas trukusios mugės metu zujo tris dešimtis metų žvejojantis Vaclovas Olcvikas iš pajūrio.

„Šiuo metu mariose daugiausia kimba ešerys, starkis, karšis. Jais ir prekiauju, – pasakojo retas mugių svečias V. Olcvikas. Pirmąjį kartą Kėdainiuose prekiavęs žvejys veikiausiai čia ir nebesugrįš. – Prekyba sekasi, įvertinčiau, vidutiniškai. Tolimas kelias – tai viena. Antra – man kažkada vienas pažįstamas žvejys sakė, kad jam šioje mugėje labai puikiai pasisekė suprekiauti, bet, tiesa, žvejų tąsyk buvo vos vienas kitas. Ar šįkart per daug žuvies prekyboje turgelyje, ar nepalanki vieta – pats turgelio kampas? Na, galėtų būti ir geriau.“

Suknelės – nuo 28 iki 32 eurų

Pernelyg džiaugsmu tryško praktiškai savų namų kieme prekiavusi kėdainietė Gražina Mensonienė.

„Aš esu audinių žinovė, mano draugė – ilgametė siuvėja. Duetu ir dirbame, siuvame įvairius drabužius, bet daugiausia – sukneles. Mugei ruošėme ir liemenes, ir vaikiškų drabužėlių. Suknelių kainos svyruoja nuo 28 iki 32 eurų. Nemanau, kad už rankų darbo drabužį, gamintą iš natūralaus pluošto audinio, tai yra daug, o be to, visuomet galima derėtis. Vis dėlto prekyba šiandien nesiseka“, – apgailestavo ilgametės audinių parduotuvės, vienos pirmųjų mieste dar 1996 metais atsidariusios Didžiosios Rinkos gatvėje šeimininkė.

Moteris tikina, kad prekybininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus: „Viskas brangsta. Žaliava brangsta, o produkcijos kainos ženkliai kelti negalime. Man tuoj septyniasdešimt dveji, draugė žymiai jaunesnė – jai šešiasdešimt. Tačiau stengiamės, nepasiduodame.“

Knygomis prekiauti sekėsi

Pasakų knygelių autorius Paulius Stalionis, daugeliui geriau žinomas kaip dainų autorius ir atlikėjas, pasidžiaugė, kad jo abi knygos „Pasakos, kurių niekas nepapasakos“ dalys buvo gana populiarus pirkinys Prekymečio mugėje. „Pagrindinis pirkėjas – seneliai. Jie vis dar seka pasakas vaikams, neperėjo į technologijų ir filmukų telefone rodymo amžių, – šypteli P. Stalionis ir pastebi, kad mugėje išvydę dainuojantį rašytoją kėdainiečiai maloniai nustemba. – Kėdainiuose prekiauju antrąjį kartą matau poreikį į muges vykti kuo dažniau. Paklausa išties yra.“

Kėdainių turgus

„Į trasą ėjo“ konditerija

Nesiskundė ir konditerijos rojų po savos palapinės stogu Kėdainių senamiestyje trumpam atvėręs Leonas Krūvelis. Jiedu su žmona uostamiestyje jau 16 metų gamina konditerijos gaminius pačių įkurtoje įmonėje „Kiškio pyragai“. Prie šių gaminių žmonės stypsojo eilėje.

„Kiškis“ L. Krūvelis su savo pyragais ir sausainiais į Kėdainius atrieda kasmet ir netgi ne po sykį metuose. „Kėdainiuose prekiavau jau kokius 8 kartus. Penkis – rudens pirmąją savaitę, tris – Kalėdinėje mugėje arenoje. Aš „nesimėtau“ po miestus – jeigu jau atradau vietą, kurioje man patiko, vis į ją grįšiu. Žmonės mane jau pažįsta, žino mano produkciją, žino, kuriuose turgelio vietose mane visada galima sutikti. Netgi laukia grįžtančio“, – pasakojo L. Krūvelis.

Reikia dirbti, kad atsipirktų

Vis dėlto patiems prekybininkams tokios mugės nėra lengvas pasivaikščiojimas. Tai – ilgo pasiruošimo reikalaujantis procesas prieš, ir pusdieniai ar net ištisos dienos ant kojų jų metu. Ir dargi – nemenkos išlaidos. Štai „Sostinės dienų“ vasaros pabaigoje metu prekeiviui trijų dienų viešnagė palapinėje Vilniaus senamiestyje atsieina šimtus eurų. Praėjusiais metais šis „malonumas“ kainavo 420 eurs, o šįmet jau kopė per 500 eurų ribą su PVM.

„Pigiausiai pas mane – 0,60 euro centų už kilogramą kainuoja kelių skirtingų rūsių sausainukai. Brangiausiai –15 Eur/kg – sausainiai be miltų, tik su sūriu, pienu ir baziliku. Tad pagalvokite – galbūt eilė prie sausainėlių ir ilga, bet, jeigu pas mane ateina pirkėjas, kuris perka produkcijos už eurą – man reikia dvidešimties pirkėjų, kad uždirbčiau 20 eurų. Tuo metu kitas prekeivis už vieną savo prekę gali tiek uždirbti tiek pat ir daugiau. Nėra paprasta, bet išgyventi galima. Svarbiausia – nestovėti vietoje, stebėti, kaip keičiasi poreikis, pirkėjų skoniai ir kokį naują gaminį įvesti į rinką“, – kalbėjo du trečdalius atsivežtų į Kėdainius konditerijos gaminių išpardavęs L. Krūvelis.

Ir pasipuošė, ir pavalgė už 43 eurus

Kėdainietė Birutė, Prekymetyje iššmirinėjusi kiekvieną kampelį ir apžiūrėjusi kiekvieno iš prekeivių turimas gėrybes, susigundė įsigyti kelių rūšių žuvies, išsirinko šį tą iš mėsos gaminių galybės, prie arbatos – kelis konditerijos gaminius bei naują jai iki šiol nematyto dizaino skarelę. „Už viską sumokėjau 43 eurus. Galbūt daugoka, bet tai – vienas retesnių atvejų, kuomet leidžiu sau pasilepinti, – šyptelėjo Birutė. – Žinote, kaskart atėjęs į panašų turgelį supranti, kaip viskas brangu ir kaip vis brangsta. Džiugina tik tai, kad pastaraisiais metais vyrauja tendencija mugėse prekiauti savo gamintais dalykais, o ne kinišku šlamštu.“