Pasirodo, įmanoma – saulės elektrinės teritorijoje žolės pjovėjomis „pasisamdžius“ avis.

Įdarbino garbanotąsias „tvarkytojas“

Tokios garbanotosios aplinkos „tvarkytojos“ už maistą ir nakvynę jau kelis mėnesius dirba Utenos rajone, Mockėnų kaime įsikūrusiame 160 kilovatų galios saulės elektrinių parke. Pusantro hektaro teritorijoje ganosi ūkininkui Dainiui Petkevičiui priklausanti 6 avių banda, rašoma pranešime.

Pasak Brigitos Mačiulytės, „Green Genius“ saulės energijos verslo vystymo skyriaus vadovės, vasarą vienas svarbiausių darbų antžeminėse saulės elektrinėse – laiku nupjauti žolę, kad ši nemestų šešėlio ant saulės modulių.

„Saulės elektrinę sudaro daug fotovoltinių modulių, sujungtų į vieną grandinę.Jei ant vieno jų krenta šešėlis, visas saulės modulių blokas pradeda gaminti mažiau elektros energijos. Todėl saulės energetikos pagrindiniai priešai – aukšta žolė vasarą ir sniegas žiemą. Kol kas, tai pirmasis mūsų saulės jėgainių parkas, kuriame apsigyveno avys, tačiau jau dabar galime sakyti, kad idėja pasiteisino“, – sako B. Mačiulytė.

Avys tinka idealiai

Avys šiam darbui tinka tobulai. Pirmiausiai, skirtingai nei karvės, garbanotosios „šienpjovės“ lengvai palenda po saulės moduliais, todėl gali nugraužti žolę galvijams sunkiau prieinamose vietose. Dar daugiau, kažkuo išgąsdintų ir į paniką puolusių karvių banda gali visiškai suniokoti saulės elektrinę.

Avys iš prigimties švariau nuėda augaliją, mat jos žolę graužia dantimis. Tuo tarpu karvės ją nutraukia liežuviu, todėl jos daug išrankesnės ir vengia ėsti šiurkščius ar dygius augalus.

Be to, avys taip pat yra patenkintos, besiganydamos saulės elektrinės teritorijoje – saulės moduliai joms suteikia prieglobstį nuo šią vasarą ypač kaitrios saulės. Tad vidudienį auksavilnės sau ramiai gulinėja saulės elektrinių metamame šešėlyje.

Be to, pasak B. Mačiulytės, aptvertoje teritorijoje avims saugu rupšnoti žolę, nes visa saulės jėgainės infrastruktūra yra izoliuota nuo galimų išorinių pažeidimų.