Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungai vadovaujantis Valdemaras Liorenšaitis neslepia, kad pajūrio krašte skaičiuojama nebe didžiausia žala, tačiau tokiame versle visuomet reikia būti pasiruošusiu, kad gamta nebus palanki.
Brangę javai nuostolių nepadengia
„Jei palyginti su praėjusiais metais, derlius sumažėjo dar apie keturiasdešimt procentų. Jei yra force majeure (nenugalima jėga – Delfi pastaba), kaina kyla, bet ji nėra tiek daug pakilusi, kad atpirktų prarastą kiekį. Praėjusiais metais grūdų kaina siekė 190 eurų už toną, tai šiemet ji siekia 210 eurų už toną. Sakyčiau, tai simbolinis priedas. Dėkingi orai buvo tik tiek, kad leido derlių nukulti. Manau, kad ūkininkams būtina parama, mat yra finansiniai įsipareigojimai, kurie niekur nedingo, o derlius nėra toks geras, kad nebūtų nuostolių“, – sako V. Liorenšaitis.
Anot V. Liorenšaičio, jau antri nuostolingi metai privertė ne vieną ūkininką trauktis iš grūdų auginimo ir ieškoti kitokių sprendimų, kuo keisti tokio ūkio veiklą.
„Antri metai ne pyragai, tikrai liūdnas reikalas. Tie ūkininkai, kurie turi elevatorius, turi galimybę ieškoti geresnės pardavimo kainos, tačiau kitiems, neturintiems saugyklų, kur kas sudėtingiau“, – sako V. Liorenšaitis.
Džiovyklos tuščios
Klaipėdoje, „Malkų įlankos terminale“, grūdų džiovyklą pastačiusios įmonės UAB Scandagra“ grūdų prekybos vadovas Gerardas Brazaitis neslepia, kad džiovyklos pustuštės, mat dėl karštų orų sumenkusio derliaus beveik nebereikia džiovinti.
„Elevatoriuose džiovintinų grūdų kiekis, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 60 procentų. Dėl sausų orų ženklaus grūdų kokybės suprastėjimo nepajutome. Vienokių ar kitokių iššūkių būna kiekvienais metais. Tačiau šiais metais yra padidėjęs kenkėjų pažeistų grūdų kiekis, tačiau išskirtinai blogais metais, kokybės atžvilgiu, šio sezono vadinti negalime“, – sako G. Brazaitis.
Grūdų prekybos vadovas neslepia, kad gerokai orų paankstinta javapjūtė paankstino ir produkcijos eksportą, kad anksti užpildžius sandėlius grūdai neužsistovėtų juose ir ūkininkai galėtų be kliūčių pristatyti nuimtą derlių bei saugiai jį sandėliuoti.
Visgi Pakruojo rajono ūkininkus atstovaujantis Alvidas Vasiliauskas sako, kad vienas valstybės sprendimas būtų kur kas naudingesnis, nei kasmetinės vėluojančios išmokos už patiriamus nuostolius.
Bijo mokesčių didinimo
„Atėjo liūtis, buvo nuostoliai, dabar sausra. O valdžia lyg niekur nieko sako, kad ūkininkams suvienodins mokesčius su kitų sričių verslu. Po to tenka ūkiams ieškoti lėšų, kaip padengti nuostolius. Geriau jau duotų dešimt metų ūkininkams ramiai gyventi, padarytų stabilius mokesčius ir nebekaitaliotų. O dabar ir miesto žmones valdininkai pykdo, kad kils grūdų kainos, esą kils ir maisto kainos parduotuvėse. Juk ne nuo to viskas priklauso, grūdų kaina yra labai maža galutinės kainos dalis. Lyg tai čia tas ūkininkas viską reguliuoja, ne ūkininkas nustato miltų ar duonos kainas, o prekybininkai. Tokiu požiūriu valdžia kiršina miesto ir kaimo žmones visai nepagrįstai“, – atvirauja A. Vasiliauskas.
Anot Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos vadovo, jų krašte grūdines kultūras auginantys ūkininkai patyrė mažiau nuostolių, nei pajūrio regiono gyventojai. Visgi visos Lietuvos ūkininkai labiau nei stichijų bijo neapgalvotų valdžios sprendimų. Jau vien ilgai neišmokėti Europos Sąjungos pinigai dėl praėjusių metų patirtų nuostolių per liūtis kelia abejonių, kiek valstybės galvos gerai tvarkosi su svetimais pinigais. O dar naujos kalbos apie mokesčius ir kainų augimas verčiamas ūkininkų atsakomybei – tai jau ne sprendimas, o kaimo ir miesto kiršinimas.
