Specifinį ūkį įkūręs Sergejus Ivanovas neslepia, kad jo šeima dar iki tremties ūkininkavo. Tačiau buvo ištremti, žemės nusavintos, o kilmės šaknys „paslėptos“.

Prarado žemes

„Aš esu lietuvis. Tačiau mano tėvai ir seneliai tapo Molotovo-Ribentropo pakto aukomis. Pagal „raudonųjų“ susitarimą su fašistais, mano tėvai ir seneliai, kaip ir kiti Lenkijos rusai-sentikiai, buvo priverstinai perkelti iš vokiečių okupuotos Lenkijos į sovietų okupuotą Lietuvą 1939 metais. Taip jie prarado savo žemes, kuriose ūkininkavo,“ – atvirauja S. Ivanovas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vyro tėvai vėl galėjo iš naujo pradėti ūkininkauti..

„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mano tėvus 2000 m. pripažino nukentėjusiais nuo 1939–1990 metų okupacijos ir pagal Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių susitarimą mano tėvams buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ir skirti žemės sklypai Klaipėdos rajone. Dabar ten yra įrengti mano akvakultūros tvenkiniai, – pasakoja pajūrio regione šaknis įleidęs vyras. – Nuo vaikystės mano hobis buvo akvariumistika, todėl ir nusprendžiau kurti būtent dekoratyvinės akvakultūros ūkį“.

S. Ivanovas neslepia, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau bėgant laikui įgijo didesnę patirtį. Net ir pirmieji ikriukai, kitaip dar vadinami embrionai, į S. Ivanovo ūkį atkeliavo iš užsienio. Vyras ne tik tapo žinomu savo srities atstovu, dabar jis patirtimi dalijasi su jaunaisiais ūkininkais.

Pradėjo nuo karosų

„Pirmą kartą iš Vokietijos į Lietuvą atvežiau spalvotųjų karpiukų ir karosiukų embrionų. Dar 1997 metais. Iš pradžių verslą pradėjau kartu su artimais giminaičiais, vėliau jau dirbau savarankiškai. Daugiausia auginu dekoratyvinius karpiukus ir karosiukus, dėl asortimento užsiimu ir paprastųjų karpinių ir nekarpinių žuvų mailiaus paauginimu, bet iki prekybinio svorio neauginu. Paauginu tik šiltojo sezono metu iki įžuvinimui tinkamo dydžio, parduodu ir tiesiai tvenkinių savininkams, ir per prekybininkus platintojus“, – pasakoja vyras.

Pagal LR žuvininkystės įstatymą, Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas. Pavyzdžiui, privalomą vandens telkinių įžuvinimą tiksliai pagal nustatyta planą vykdo verslininkai, kurie išsinuomojo vandens telkinius iš valstybės ir prekiauja leidimais žvejoti.

„Privačių vandens telkinių įžuvinimui telkinio savininkui jokio suderinimo arba leidimo įžuvinimui nereikia, tad savo tvenkiniuose jie gali mėgautis įvairia egzotika“, – pasakoja vyras ir pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės domisi sveika mityba.

Anksčiau tvenkiniai daugiau buvo kasami augalų laistymui, gyvuliams girdymui, kiemo puošybos ar priešgaisriniais, rekreaciniais tikslais. Dabar vis dažniau tokie tvenkiniai pritaikomi ir žuvies auginimui.

Augina patys

S. Ivanovo auginamos žuvies nerasite nei turguje, nei prekybos centruose. Vyras sako pastebintis, kad žmonės vis labiau domisi sveika mityba, tad turintys galimybes, mielai perka jo „išperintą“ žuvį ir toliau augina patys.

„Populiarėja ekologiškas žuvų auginimas maistui. Žmonės vis dažniau perka mailių ir jį paaugina, patys šeria sveiku pašaru, grūdais. Žmonės jau nebelinkę pirkti fermose išaugintos žuvies, kurį šeriama genetiškai modifikuotu pašaru ir „pumpuojama“ visokiais augimo hormonais, kurie su maistu persiduoda ir žmogui“, – sako ūkininkas.

Žmogus neslepia, kad ėmęsis veiklos, aktyviai dirba ne tik savo ūkyje, bet ir su kitais bendraminčiais.

„Mano vardu 7 ha ūkis buvo įregistruotas tik 2011 metais, ūkio nariu tapau ir pradėjau ūkininkauti dar praėjusiame tūkstantmetyje. Kaip ūkininkas-žuvininkas 1999 m. įstojau į Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2000 metais – į Klaipėdos apskrities jaunųjų ūkininkų sąjunga, tapau jos sekretoriumi, paskui vieną kadenciją buvau jos pirmininkas. Dabar esu jaunųjų ūkininkų sąjungos garbės narys, – atvirauja vyras.

Norintiems imtis tokio gana neįprasto ūkio S. Ivanovas pataria gerai apgalvoti. Ūkis labai priklauso nuo oro sąlygų ir sezoniškumo, o kad aplankytų sėkmė, į veiklą reikia žiūrėti ne tik kaip į labai atsakingą darbą. Tai turi tapti gyvenimo būdų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)