Jaunai moteriai darbo netrūksta, mat namuose dvylikos, vienuolikos, dešimties ir šešerių vaikai, o kur dar gausybė egzotinių augalų, du šiltnamiai, aštuonios ožkos ir kone 200 paukščių: ančių, žąsų, kalakutų, vištų. Daiva sportuoja Verstaminų daugiafunkciame centre, kaip pati sako, dar po pušynėlius pabėgiojanti.

Šiemet visa šeima bėgo pusmaratonį trakuose. Ji dargi susirgusi origamio aistra. Anot jos, vyras pabandė ir ją užkrėtė, tad dabar namus puošia iš tūkstančių popierėlių padaryti gulbės, povai. „dažniausiai miegoti nueinu dvyliktą, o kartais dar vėliau“, – sako šypsodamasi Daiva.

Gėlės ant lubų, palangių ir grindų

„Aš be jų negaliu“, – tikina Daiva. Ji rodo karališkąjį ugniamedį, kuris užaugintas pačios – iš sėkliukių, o ananasas dar vaisių neužaugino, tad visa šeima nekantriai jų laukia. „avokadą nusipirkome parduotuvėje, suvalgėme, o kauliuką pasodinome ir štai koks išaugo“, – rodo augalų mylėtoja jau nemažą avokado medelį. Apelsinai, citrina kuo puikiausiai auga Daivos namuose. „Citrusinių sėkliukes reikia sodinti kartu su pelargonijomis. Ilgainiui pelargonijos sunyksta, bet labai gerai auga citrusiniai augalai“, – dalijasi patirtimi moteris.

Vazonėliuose stiebiasi ličių daigai. „imbieras parsivežtas iš Lenkijos, gumbelis įsodintas ir kuo puikiausiai auga“, – rodo šeimininkė. Ji didžiuojasi ir ženšenio medeliu, kuris yra dar vadinamas stebuklingu medžiu bonsai stiliumi. O kur dar kitų gėlių gausybė! „kibiro vandens reikia, kad visus kambaryje augančius augalus palaistyčiau”, – prisipažįsta Daiva.

Lauke jau noksta šilauogės. „pažiūrėkite, kokios nevienodos – iš Anglijos parvežtas daigas, iš „Maximos“ ir iš medelyno. Štai kaip krūmeliai skiriasi uogų gausa, dydžiu“, – glosto šilauogių krūmus Daiva.

Augina Kamerūno ir Zaneno ožkas

O kodėl ne žalmargė? „Ačiū, turėjome. Daugiau bėdos nei naudos“, – sako Daiva, mat, kai pirkę karvę, sakė, kad tikrai gera, vėliau paaiškėjo, jog ne visai. Tad nusprendę, kad ožkos geriau nei bergždžia karvė, Mikelioniai ėmėsi auginti ožkas. Dabar šalia namų esančiose pievose ganosi trys Kamerūno ožkos, dvi Zaneno veislės ožkelės, jos duoda po 2 litrus pieno ryte ir vakare, bėgioja trys ožiukai.

Iš ožkų pieno šeima slegia sūrius, daro varškę, verda nepaprasto skanumo spurgytes. Ir duona jų namuose kepama net trijų rūšių: juoda su vaisiais, balta su saulėgrąžomis ir vadinamoji forminė. „galvojau, tik pabandysiu kepti duoną, bet bandau, kepu iki šiol“, – šypsosi ji.

Kieme visais balsais klega kone 200 naminių paukščių

Daiva tik švilpteli ir jai tuoj atsako savo burbuliavimu gražuolis kalakutas. Gardeliuose gausybė dedeklių vištų, patarškų porelė. Kituose narveliuose – broileriai, dar kitur klega baltosios žąsys, gretimame garde pilkosios žąsys išsirikiavę žygiuoja šeimininkės link. „nieko neparduodame, sau auginame. Mėgstame paukštieną, žinoma, nusiperkame rūkytos dešros ar kaimiškų lašinukų“, – pasakoja šeimininkė.

Kieme prie vištidžių, tiesiog ant žolės – krūva visokiausių dydžių kiaušinių: vištų, žąsų, ančių. Narvelyje – apie 30 putpelių. „ir jų kiaušinukus valgome“, – tarsteli Daiva. Po kiemą zuja linksmuolė mirta. „kalytę parsivežėme iš gyvūnų prieglaudos“, – sako ji. Šiuose namuose pieno gauna trys katės ir katinas.

Dviejų šiltnamių jau mažoka, norisi trečio

„Dviejų jau per maža, reiktų dar ir trečio šiltnamio“, – prasitaria šeimininkė, nors dviem šiltnamiams palaistyti prireikia kone trijų šimtų litrų vandens, tačiau tai Daivos nė kiek negąsdina. Šiltnamiuose – ne tik įprasti augalai, čia puikuojasi jau nemaži melionai. „tai tikrai ne krapai, tai – pankoliai“, – rodo man šeimininkė, mat tikrai pagalvojau, jog krapai, labai jau panašūs. Baklažanai dar augs, ko gero. „tikiuosi, kad dar bus didesni“, – viliasi Daiva.

Ji sako, kad jau 14 stiklainių agurkų šiemet užmarinavusi žiemai. Šiltnamyje pūpso ir nemažas arbūzas, o burokėliai – ne tik raudoni, bet ir oranžiniai, geltoni. „paragaukite agurklės, matot, visai kaip agurkai“, – skindama agurklės lapelius duoda paragauti Daiva. Šiltnamyje vos paliesti tuoj prakvimpa įvairių rūšių bazilikai. O ir daržuose auginama viskas, ko reikia šeimynai žiemai. „mano nagučiai tik žiemą gražūs“, – prisipažįsta Daiva.

Bet po visų darbų atsikvėpti yra kur. Kieme stovi daili pirtelė, lauko dušas, erdvi pavėsinė, sūpynės. „mieste nenorėčiau gyventi, kaime ir paukščių, ir gyvuliukų, ir daržovių galima užsiauginti“, – sako dabar jau verstaminietė, čia atvykusi iš šakių. Verstaminus ji pamilusi. „man čia – tėviškė, čia – mano širdis ir mano namai, o ir žmonės Dzūkijoje kitokie“, – tikina ji.

Ir išties Verstaminuose gražu. „o užlipus ant stogo, koks vaizdas prieš akis atsiveria, kad jūs pamatytumėte“, – šypsosi kalbėdama daiva. O ką jūs ant stogo veikiate? „Ot ir nesakysiu.“ O paskui kvatodama prisipažįsta, kad ant stogo ji kaminą valanti, o kartu ir po apylinkes pasidairanti. „aš jau pripratau prie savo gyvenimo. Tik kai viena lieku, tai ilgiau užtrunku, prižiūrėdama savo augintinius“, – paprastai savo gyvenimą apibūdina Daiva Mikelionienė.