Kupiškio rajono ūkininkas Antanas Dobrovolskis sako, kad saugumo salelės keliuose suformuojamos taip, kad žemdirbių technikai tiesiog nebeįmanoma pravažiuoti.
„Nežinia, dėl ko taip yra daroma. Gyventojų tose atkarpose nėra daug. Iš vienos pusės suprantu, norima didinti saugumą, bet kodėl yra užmirštami žemdirbiai? Niekas mums atskirų kelių netiesia, kaip užsienyje, bet dar ir esamus padaro nepravažiuojamus“, – piktinasi žemdirbys.
Po remonto darbų, anot ūkininko, pravažiuojama dalis kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys tapo 4,3 m., o Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys vos 3 m., kai šiuolaikinių kombainų plotis yra apie 4,5 m., todėl dabar, pasak A. Dobrovolskio, tam, kad pasiektų laukus tenka važiuoti aplinkkeliais, kur kas ilgesnius atstumus.
„Man dar nelabai daug, apie 5 kilometrus, bet kitiems žemdirbiams reikia įveikti po 10 ir daugiau kilometrų. Tai papildomas laikas ir degalų sąnaudos“, – aiškina vyras.
Savo ir kitų ūkininkų patogumu susirūpinusio A. Dobrovolskio teigimu, kelininkai galėjo labai paprastai išspręsti šią problemą, tačiau dėl kažkokių neaiškių priežasčių žemdirbiai ir jų technika buvo užmiršta.
„Juk galėjo bent šiek tiek praplatinti tuos kelius ir nebebūtų problemos, o dabar svarbu tik pasirodyti, kad kažką daro, o į žmonių poreikius neatkreipia dėmesio“, – teigia ūkininkas.
Neapsikentęs kelininkų veiksmų ūkininkas savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos grūdų augintojų asociaciją (LGAA) su prašymu padėti išspręsti šią problemą. LGAA direktorius Ignas Jankauskas DELFI patvirtino, kad asociacija artimiausiu metu žada kreiptis į Kelių direkciją bei Susisiekimo ministeriją.
Ūkininkai „aukojami“ vardan saugumo
DELFI susisiekus su Susisiekimo ministerijos ryšių su žiniasklaida specialistu Evaldu Tamariūnu, šis teigė, kad kol kas jokių nusiskundimų iš ūkininkų ministerija nesulaukė.
„Informacijos dėl nusiskundimų šiuose keliuose neturime. Iš planavimo skyriaus kompetencijai priskirtos veiklos galiu pasakyti, kad šių kelių rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti nenumatoma“, – sakė ministerijos atstovas.
E. Tamariūnas sutinka, jog įrengtos saugumo salelės turi įtakos žemės ūkio technikos pravažumui, tačiau, pasak jo, praplatinus kelią, nebebūtų užtikrintas saugumas.
„Miesto vartai“ yra statomi gyvenviečių pradžioje, kad galima būtų sumažinti greitį. Tokių priemonių tikslingumas praranda prasmę, jei mes padarysime plačius įvažiavimus. Taip sutinku, kad tai gali sukelti nepatogumą ūkinę veiklą vykdantiems asmenims“, – aiškino ryšių su žiniasklaida specialistas.
