Pernai Lietuvoje buvo deklaruota tik apie 100 hektarų topinambų, dar vadinamų bulvinėmis saulėgrąžomis ar žieminėmis bulvėmis. Nors prieš kelerius metus buvo kilusi susidomėjimo šiais augalais banga, tačiau tautiečiai dar neįprato plačiau vartoti jų gumbų.
Vartojimas auga pamažu
Topinambų augintojai guodžiasi, kad vartojimo tendencijos pamažu vėl gerėja, ir tiki šviesia perspektyva, nes augalo gumbai pasižymi unikaliomis sveikatą stiprinančiomis savybėmis. Ypač svarbu, kad jie sukaupia daug inulino, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje, valo organizmą nuo toksinų, padeda palaikyti natūralią žarnyno mikrofloros balansą, stimuliuoti virškinimą ir kt.
Topinambai gali būti naudojami ne tik maisto pramonėje, bet ir gyvulių bei miško žvėrių pašarams, kuro gamybai, dirvožemiui valyti nuo sunkiųjų metalų ir kt.
Žemdirbiams šią kultūrą auginti gana lengva – kartą pasodinus gumbus galima kasti apie 40 metų pavasarį ir rudenį. Juos net sunku išnaikinti. Tačiau ūkininkams problemų kyla dėl išmokų dydžio, nes bulvinių saulėgrąžų valdininkai nelaiko daržovėmis, o priskiria daugiamečių sodinių kategorijai.
Viso derliaus nenuims
Vienas didžiausių topinambų auginimo Lietuvoje entuziastų Povilas Gumbelevičius, ūkininkaujantis Šilutės ir Pakruojo rajonuose, šį pavasarį derliaus nuėmimo darbus apie 6 hektarų plote pradėjo beveik mėnesį vėluodamas. Žieminių bulvių kasimo sezoną teko nukelti į balandžio pabaigą dėl įmirkusios žemės.
„Pagrindinį topinambų derlių nuimu pavasarį. Paprastai pradėdavau kasti balandžio 1-ąją. Anksčiau tai buvo savotiška sensacija. Darbuojuosi Pakruojo rajono laukuose, bet dėl per didelės drėgmės galiu kasti tik rankiniu būdu – šakės bei kastuvai veliasi, kombainas neištempia. Kasiu tiek topinambų, kiek bus paklausos. Turiu daug užsakymų, bet nežinau, kaip pavyks juos įvykdyti dėl susiklosčiusių įvairių aplinkybių“, – DELFI pasakojo žemdirbys, dvidešimt gyvenimo metų skyręs bulvinėms saulėgrąžoms auginti ir propaguoti.
Varėnos rajone ūkininkaujantis Petras Tiknevičius topinambų derlių pradėjo nuimti sau įprastu metu, nes aukštumėlėse esantys jo laukai išvengė perteklinės drėgmės. Vilniuje gyvenantis bei dirbantis ūkininkas iš viso augina 6,5 hektarų šių kultūrų, kurių kasimui naudojama įprasta bulvių priežiūros technika.
„Topinambai yra labai gyvybingi ir užauga nežiūrint blogo oro. Hektarą gumbų jau nukasiau rudenį. Matyt, šiemet kasimo įkarštis baigsis gegužės viduryje. Viso derliaus nenuimsiu, nes nebus tiek pirkėjų – liks per 3 hektarus. Gal atsiras norinčiųjų ir vėliau įsigyti gumbų, nes bulvinėmis saulėgrąžomis mažus plotus galima apsodinti beveik iki vasaros vidurio“, – DELFI kalbėjo P. Tiknevičius, šią kultūrą auginantis jau beveik dešimtmetį.
Pirmąją pilnavertę pavasario daržovę galima kasti vos tik išėjus pašalui. Topinambai labai atsparūs šalčiams – gali ištverti ir net 40 laipsnių.
Gumbus mala į miltus
Tinkamai prižiūrimi augalai duoda gerą derlių. Per metus iš hektaro galima tikėtis prikasti net iki 50 tonų gumbų. P. Gumbelevičiui kartą pavyko pasiekti rekordą – 52 tonas iš hektaro. Stambiausias jo užaugintas 4 gumbų keras svėrė apie beveik 4 kilogramus, vidutinis vieno gumbo svoris – apie 983 gramai.
„Kai derlius nenuimamas, jis pradeda mažėti, nes augalai sutankėja. Norint pradėti auginti topinambus galima užsiveisti nedidelį sėklinį lauką, o paskui plėsti pagal poreikius“, – aiškino ūkininkas. Jis priminė, kad maistui skirtus gumbus geriausia laikyti šaldytuve ir pasistengti nepersivalgyti.
P. Tiknevičius per metus realizuoja apie 5 tonas topinambų gumbų iš hektaro. Iš jų tonos gaunama apie 150 kg sausos produkcijos. Gumbai gali būti sumalami į miltus, kuriuos superka maisto produktus gaminančios įmonės. Pavyzdžiui, jie sėkmingai įmaišomi į duonos gaminius ar kukurūzų lazdeles, iš jų gaminami traškučiai. Kilogramas nukastų gumbų supirkėjams parduodamas vidutiniškai už 0,7 euro, o miltų dešimt kartų brangiau – už 7 eurus (be PVM).
Pasak ūkininko, topinambų poreikis patvirtina klasikinę taisyklę: kas lengvai auga, sunkiai parduodama. P. Tiknevičius stebisi, kodėl dar nesusiformavo lietuvių įprotis valgyti tokias sveikatai naudingų savybių turinčias daržoves.
Tačiau topinambus labai mėgsta miško žvėrys. P. Gumbelevičius, dirbdamas medžioklės baro viršininku, specialiai pasodindavo bulvinių saulėgrąžų plotus šernams ar elniams, kurių kailis po tokios mitybos pradėdavo spindėti. Neatsitiktinai dabar tarp topinambų pirkėjų bei augintojų yra ir medžiotojai.
Pasijuto atstumtas
Beveik prieš dešimtmetį P. Gumbelevičius ekologiškai auginamomis bulvinėmis saulėgrąžomis buvo užsodinęs net apie 44 hektarus. Tačiau sumažėjus išmokoms nebeužteko lėšų tinkamai priežiūrai, teko keisti planus. Be to, daug žalos pridaro žvėrys.
Bendradarbiaudamas su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais jis sukūrė pirmąją lietuviškų topinambų veislę ‚Sauliai‘. Ūkininko tvirtinimu, nueitas sunkus kelias bandant įrodyti mūsų valdininkams šių augalų vertę ir panaudojimo perspektyvą. Tačiau tinkamo atsako jaučiasi nesulaukęs.
„Dėl topinambų esu atstumtas. Kai pradėjau auginti, mokslininkai džiaugėsi, kad išgelbėsiu nuo diabeto Lietuvos vaikus. Suvieniję jėgas galėjome Europoje tapti inulino produktų gamybos lyderiais, o dabar liekame paskutiniame vagone. Rankos nusviro, kai topinambus sulygino su karklais. Aišku, naujovės ne visuomet duoda pelno, vis tik dar nežadu atsitraukti“ – tikino P. Gumbelevičius.
Perdirba visą augalą
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorė profesorė dr. Elvyra Jarienė įsitikinusi, kad tarp šalyje auginamų kultūrų topinambai turėtų užimti žymiai svarbesnę vietą.
„Topinambų auginimas nereikalauja didelių investicijų, o iš jų labai daug ką galima pagaminti: maisto bei sveikatinančius produktus, bioetanolį, supresuotus kuro briketus ir kt. Gali būti panaudotas visas augalas: žiedai, stiebas, lapai ir stiebagumbiai. Be to, jie valo sunkiaisiais metalais užterštą dirvožemį. Žmonės šia kultūra vis labiau domisi, ieško perdirbimo finansavimo galimybių“, – DELFI sakė ji.
Bulvinės saulėgrąžos gali būti ir vertingas pašaras gyvuliams. Profesorės pastebėjimu, topinambų perdirbimas ypač išvystytas Rusijoje, Vokietijoje.
E. Jarienė pabrėžė, kad šios kultūros gumbai ankstyvą pavasarį žmonėms gali padėti užpildyti mikro ir makroelemetų stygių, jie turi platų amino rūgščių spektrą. Topinambai ypač svarbūs sergantiesiems cukriniu diabetu dėl inulino gausos.
