Jų kluone saugomas dar prieš I pasaulinį karą į Lietuvą atgabenta karieta.

„Mano senelis 1911 m. iš Maskvos traukiniu parsigabeno širmą Orlovo ristūną, visus kinkiniui reikalingus reikmenis ir fajetoną (karietą su suskleidžiamu stogu red. past.). Sakė, kad vien kelionė, nes reikėjo nuomotis atskirą vagoną, kainavo tiek, jog Lietuvoje už tą sumą buvo galima nupirkti 15 hektarų žemės“, – prisimena ūkininkė iš Užpalių kaimo (Utenos raj.) Viktorija Jovarienė.

Su arkliais susijęs visas jos gyvenimas. Ji buvo pirmąją vadeliotoja moterimi, kuri startavo Sartų lenktynėse.

Moteris ekologiškame ūkyje laiko 50 karvių. Žirgyne „Ašvienos fanai“ 12 žirgų – dauguma žemaitukai.

Nors su fajetonu senelis važinėjo iki kolektyvizacijos, žirgo likimas buvo žiaurus. Per I pasaulinį karą jį rekvizavo vokiečiai. Tačiau arklys buvo staigaus būdo – jei likdavo be šeimininko, puldavo žmones. Kareiviai su juo nesusitvarkė ir netoli Tauragnų nušovė.

Kai Lietuvą užėmė rusai ir prasidėjo kolektyvizacija, šeima, norėdama apsaugoti karietą, ją išardė ir dalimis suslapstė ūkiniuose pastatuose.

„Bijojome, kad ją paims stribai ir girti lakstydami tiesiog sudaužys“, – aiškina šeimininkė.

Tik prasidėjus Nepriklausomybei fajetoną vėl buvo galima parodyti žmonėms. Žirgyne dar kelios karietos, tačiau jos jau pirktos šiais laikais. Viena iš karietų paskutinį kartą buvo pakinkyta per giminaitės vestuves. Fajetonas liko grožiui ir atminčiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)