Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjo Alberto Gapšio teigimu, tam, kad kiaulininkyste Lietuvoje užsiimti galėtų ne tik stambūs kompleksai, reikėtų teikti didesnę paramą ūkius steigti norintiems ūkininkams. Pasak VŽ, Žemės ūkio ministerijai svarstant galimybę paremti biologinės saugos diegimo priemones ūkiuose, A. Gapšys mano, kad planuojamos 40-50 proc. paramos gali neužtekti.
„Reikėtų, pasitelkus ES paramą, kompensuoti ūkininkams iki 80 proc. tvarto ir visų saugos priemonių diegimo sąnaudų“, – VŽ cituoja instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėją A. Gapšį.
Pasak dienraščio cituojamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Dariaus Remeikos, „optimizmo, kad per artimiausius metus bus atrasta vakcina, nėra“.
BNS primena, kad kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.
Tik laiko klausimas, kada visa Lietuvos teritorija bus afrikinio kiaulių maro (AKM) zona, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas savo ruožtu neatmetė, kad patys smulkiausi savo reikmėms kiaules auginantys gyventojai nustos tai daryti ir mėsą ims pirkti parduotuvėje.
Veterinarijos tarnybos vadovo teigimu, sunku prognozuoti, kada maras apims visą šalies teritoriją, tačiau, anot jo, tai tik laiko klausimas. „Virusas slenka į vakarinę Lietuvos dalį, nes yra spaudimas ne tik iš Lietuvos rytinės dalies į vakarinę, bet ir iš Latvijos, ten, kur Mažeikiai, Joniškis, Akmenė. Kitas dalykas – jis nustatytas ir Kaliningrado srityje, viruso spaudimas bus iš tos srities į mūsų pajūrį, į Lietuvos vakarinę dalį. Mes esame apsupti, ir tik laiko klausimas, kada tas virusas padengs visą teritoriją“, – Eltai kalbėjo D. Remeika. Jis pažymėjo, kad AKM plitimo greitis priklauso nuo to, kaip su nušautais šernais tvarkosi medžiotojai ir kaip biosaugos reikalavimų laikosi privatūs ūkiai.