Atlyginimai, ypatingai sezono metu, siekiantys keletą tūkstančių eurų per mėnesį, jau nieko nestebina.

Atlyginimų didinimo tendencijas žemės ūkyje atspindi statistikos duomenys. Praeitų metų pradžioje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ šiame sektoriuje sudarė beveik 555 eurus, o metų pabaigoje – apie 613 eurus. Beje, metų trečiajame ketvirtyje jis buvo pasiekęs per 630 eurų. Tokiam šuoliui įtakos greičiausiai turėjo augalininkystės bendrovių darbo sezoniškumas.

Stipriose žemės ūkio bendrovėse modernią techniką valdantis mechanizatorius „į rankas“ gali gauti 800–1000 eurų, šėrikai – apie 800 eurų, melžimo operatoriai – mažiau 800 eurų. Tokie vidutiniai atlyginimai susidaro per metus, kadangi žiemą bendrovės dirba ne taip intensyviai. O per darbymetį žemės ūkyje galima uždirbti gerokai daugiau.

Pavyzdžiui, intensyvaus sezono metu su savaeigiu purkštuvu dirbančio žmogaus mėnesinis darbo užmokestis gali nustebinti – jis gali uždirbti net apie 3000 eurų. Mechanizatoriai per darbymetį kai kur uždirba iki 2000 eurų „į rankas“.

Kai kurie žemės ūkio sektoriaus darbdaviai žada šiemet neatsilikti nuo bendros šalies atlyginimų didinimo tendencijos, kiti abejoja, ar tam bus resursų.

Vienus atleido, kitiems padidino algas

Panevėžio rajone ūkininkaujantis Ovidijus Pečeliūnas šiemet savo darbuotojams, kurių jo ūkyje yra apie dešimt, darbo užmokestį ketina didinti apie 10 proc. Pasak ūkininko, kolektyvas nusistovėjęs, o atlygimai didėja vos ne kasmet.

„Jei nori išlaikyti gerą darbuotoją, tai turi daugiau mokėti. Čia niekur nesidėsi. Manau, kad ši tendencija žemės ūkyje išliks. Be to, technika žemės ūkyje sudėtingėja, tai reikalauja aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų“, – DELFI pastebėjo O. Pečeliūnas.

Kauno rajone įsikūrusio daugiašakio ūkio savininkas Audrius Banionis sakė nuolat keliantis atlyginimus darbuotojams, o jų ūkyje dirba nemažai – beveik 100 paprastų ir kvalifikuotų žmonių. Jis pastebėjo, kad mokestiniai pokyčiai privertė persitvarkyti, o tai savo ruožtu smogė kitu lazdos galu.

„Reguliariai gana daug didiname atlyginimus atskirose ūkio grandyse. Deja, dėl įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ dalį darbuotojų teko atleisti, likusiems padidėjo darbo krūvis ir automatiškai – užmokestis“, – DELFI kalbėjo A. Banionis.

Jis negaili kritikos ekonomikos ekspertams ir analitikams, kurie švaistosi patarimais, kokie turėtų būti atlyginimai. „Tiems, kurie nurodinėja, kiek kam užmokėti, reikėtų patiems padirbėti gamyboje, o po to kalbėti. Manau, kad teorinė rinka ir gyvenimas – skirtingi dalykai. Mums reikia rūpintis, kaip išlaikyti darbuotoją, kad jis galėtų išgyventi iš atlyginimo, ir kaip tam uždirbti pinigų“, – sakė daugiašakio ūkio vadovas.

Petras Puskunigis

Baugina kainų pasiutpolkė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis įsitikinęs, kad šiame sektoriuje atlyginimai turės dar kilti, nes darbo jėgos mažėja.

„Visais lygiais artėjame prie Europos šalių. Darbas turi būti tinkamai apmokamas – nieko kito neišrasime. Kainų pasiutpolkė baugina, bet nuosekliai daug metų dirbusios bendrovės, manau, ras išeičių, kaip išsaugoti savo darbuotojus ir gamybą. Svarbu, kad tik valdžia netrukdytų savo populistinėmis kalbomis“, – DELFI tvirtino jis.

LŽŪBA prezidentas pabrėžė, kad žemdirbiai labai priklauso nuo gamtinių sąlygų ir priminė, kad pernai dalis Lietuvos ūkininkų išgyveno katastrofą. Be to, svyruoja produkcijos supirkimo kainos ir dažniausia ne žemdirbių naudai.

„Apie tai kalbame su darbuotojais, bet atlyginimą reikia kelti. Tam ieškosime galimybių, apie mažėjimą nėra kalbos – baisu, kas darosi paslaugų sferoje, parduotuvėse. Mūsų įmonėje darbo užmokesčiai yra vieni iš didesnių. Labai mažai kas dirba už minimalų atlyginimą. Kiekvienais metais prieš sezoną peržiūrime ir didiname įkainius“, – aiškino žemės ūkio bendrovės vadovas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas atsargiai žiūri į darbo užmokesčio didinimo žemės ūkio sektoriuje galimybes.

„Sunku pasakyti, kaip bus, dar nesvarstėme. Viskas priklausys, kokį derlių gausime. Atlyginimai žemės ūkyje daugmaž nusistovėjo. Ūkininkai nėra savanaudžiai – jei uždirba, tai ir darbo užmokestį kelia. Vis tik jei dabar reikėtų mokėti dar daugiau, dalis ūkių gali ir neišgyventi. Pastarieji metai buvo sudėtingi: grūdų supirkimo kainos mažėja, užsidaro nemažai pieno ūkių. Reikia žiūrėti, kaip išgyventi, kad išsilaikytų ir darbuotojai, ir ūkis“, – DELFI dėstė jis.

Iš gerų ūkių darbuotojai nebėga

Žemės ūkio bendrovių vadovų ir ūkininkų pažadai ir toliau kelti atlyginimus kai kur nebeišsprendžia darbuotojų stygiaus problemos. Lietuvoje toliau mažėja gyventojų, visuomenė sensta, o jaunimas į kaimą šnairuoja. Todėl ir žemės ūkio sektoriuje kai kas su viltimi bando dairytis į darbo jėgos atsigabenimą iš užsienio.

O. Pečeliūnas sako girdėjęs, kad baltarusiai ar ukrainiečiai gali dirbti už mažesnį atlyginimą, bet užsieniečių jis kol kas neieško. Tačiau ūkininkas nerimauja, ką reikės daryti, jei neliks vietinių darbuotojų. Kol kas vadovas susiduria tik su laikinai samdomų darbuotojų stygiumi.

A. Banionis prisipažino, kad mielai įdarbintų ir užsieniečius, nes jo ūkiui trūksta ir kvalifikuotų, ir paprastų darbuotojų. Jo nuomone, darbo jėgos stinga ne dėl atlyginimo dydžio – tiesiog ištuštėjo kaimai, daug žmonių jau pensinio amžiaus.

LŽŪBA prezidento P. Puskunigio nuomone, užsieniečių įdarbinimas būtų tik laikinas problemos sprendimas – tai prilygtų šakos, ant kurios sėdime, pjovimui.

„Ukrainiečiui ar baltarusiui tik iš pradžių kurį laiką mokėtume mažiau, o paskui tektų atlyginimą didinti. Mūsų jaunimas nesiveržia į kaimą, nes čia sunku. Moderniai technikai valdyti reikia aukštos kvalifikacijos žmonių, o jų visuomet trūko. Tokius specialistus parengti daug kainuoja“, – kalbėjo jis.

Prašo lengvatinio užsieniečių įdarbinimo

Metų pradžioje LŪS prašė, kad žemės ūkio sektoriaus profesijos būtų įtrauktos į sąrašą, pagal kurį būtų galima kreiptis dėl lengvesnio leidimo įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

J. Talmanto pastebėjimu, gyvulininkystėms ūkiams dabar daugiausia trūksta fermų darbuotojų, didelė melioratorių problema.

„Jei jaunuoliui siūlomas darbas prižiūrėti gyvulius, jis atsisako, nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą bepasiūlysi. Vyresni žmonės nenoriai žiūri į darbą žemės ūkyje, kur reikia dirbti viršvalandžius. O moderniai technikai valdyti reikia išmanyti naujausias technologijas – bet kuris vyrukas nepadirbs“, – kalbėjo LŪS vadovas.

Jo paties augalininkystės ūkyje Kėdainių rajone darbuotojų nestinga. Anot ūkininko, jam jų niekuomet netrūko, dalis jų dirba jau 12–14 metų.

„Gal ir bus ūkių, kurie samdys užsieniečius. Jeigu ūkininkai žemus atlyginimus mokėtų, tai seniai neturėtų darbuotojų. Pavyzdžiui, atvažiuos žmogus iš Ukrainos, padirbs du tris mėnesius ir išvyks. Man tokie netinka. Jei sudarai darbo sąlygas, tai darbuotojas ir nelaksto“, – kalbėjo J. Talmantas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (129)