Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad tokios kainos – ne daržovių augintojų, o prekybininkų „nuopelnas“, kuris tuo pačiu sužlugdė ne vieną ūkį.

„Kai prasideda ankstyvoji produkcija, tada mes ir pamatome tokias kainas prekybos centruose. Kainų skirtumas akivaizdus, kai iš pietinių šalių atvežama naujo derliaus produkcija, o Lietuvoje tokios pat daržovės tik pradeda duoti derlių. Tuomet lietuviškai produkcijai taikomas ir 200 procentų antkainis, kartais – net dar daugiau, o tokiai pat prekei iš užsienio – ne didesnis nei 100 procentų antkainis. Prekybininkai, nustatę didelius antkainius, sužlugdė ne vieną lietuviškų daržovių augintojų siekį pristatyti rinkai naujų produktų“, – pasakojo Z. Cironkienė.

Dėl antkainių žlugo naujos idėjos

Prieš keletą metų, anot Z. Cironkienės, būtent dėl prekybininkų didelio noro uždirbti vieniems daržovių augintojams teko atsisakyti išskirtinių rūšių daržovių rinkinių. Pasaulyje gana populiarios vadinamosios „babe“ daržovės – išvestinės mažo dydžio jau įprastų rūšių daržovės. Jas vieni augintojai norėjo išpopuliarinti ir Lietuvoje, tačiau viskas baigėsi tuo, kad prekybos centre jos pabrango tiek, jog pirkėjams tapo nepatraukliomis.

„Lietuviai buvo sumanę auginti ir pardavinėti po tris mini kopūstines daržoves pakuotėje, skirtas salotoms ruošti. Iš viso rinkiniams sudaryti buvo pasirinktos keturių rūšių kopūstinės daržovės ir sukurti keli rinkinių variantai. Sėklos tikrai brangios, be to, auginant ir pakuojant naudojamas tik rankų darbas, tad pakuotės savikaina išėjo apie du litus (0,6 euro). Prekei atsidūrus prekybos centruose, pakuotės kaina išaugo iki 6 litų (1,73 euro). Ar vartotojas pirks? Tuomet vidutiniam pirkėjui tai buvo per brangu. Tačiau prekybininkai nenusileido dėl antkainio mažinimo. Projektas tapo nuostolingu ir nepasiteisino. Ir tai – tik vienas iš pavyzdžių“, – pasakojo Z. Cironkienė.

Prekybininkai kriminalo neįžvelgia

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad dėl vienų ar kitų prekių didesnio antkainio jokio kriminalo nėra.

„Manau, kad pagrindinė kainos dalis svyruoja priklausomai nuo derybinės galios tarp pagrindinių prekybininkų. Jei yra kokių žymesnių skirtumų, tai greičiausiai dėl tiekėjų pateiktos produkcijos kainos. Tiesiog kai kurių vietinių daržovių Lietuvoje neišauginama tiek, kad būtų patenkinti visų pirkėjų poreikiai. Lietuviškos daržovės išties brangesnės, tai susiję su pasiūla – sezono pradžioje ji gerokai mažesnė. Tačiau jei nuperkama prekė su didesniu antkainiu, tai kur čia piktnaudžiavimas?“, – dėstė L. Vilimas.

Anot L. Vilimo, prekybininkai, kaip ir augintojai, nori didesnės grąžos.

„Pastebime, kad lietuviai vis labiau ieško lietuviškų prekių, tad, jei paklausa didesnė nei pasiūla, aišku, kaina gali būti didesnė. Tai paprasti kainodaros pagrindai, kurie galioja visose šalyse. Kai užsiimi privačiu verslu, natūralu, kad nori naudos. Kitu atveju tai jau būtų ne verslas, o labdara“, – aiškino L. Vilimas.

Foto: Shutterstock

Padėtų mobilios prekyvietės

Dar viena išskirtinė rinkos dalis – specializuotos gurmaniškos parduotuvės. Čia kainos išties aukštos, tačiau tokios parduotuvės turi savo pirkėjų ratą. Visgi, anot daržovių augintojų asociacijos atstovės, tai per maža rinkos dalis, kad visi ūkininkai išsilaikytų.

Z. Cironkienė sako, kad nereikia išradinėti dviračio – jau yra būdas, kaip ir ūkininkai, ir pirkėjai galėtų gauti didžiausią naudą. Tai – mobilios prekyvietės.

Ji sako, kad daržovių augintojams geriausias sprendimas būtų kooperuotis rajoniniu, regioniniu mastu. Tuomet keli aktyvesni galėtų prekiauti ir savo, ir kolegų užaugintomis daržovėmis, suburti mobilias prekyvietes.

„Tai nėra kažkas naujo – kai kurie pieno produkcijos gamintojai ar kai kurie daržovių augintojai jau ne vienus metus puikiai darbuojasi mobiliuose ūkininkų turgeliuose: didesniems prekybos centrams nereikėtų atiduoti dalies pelno, o pirkėjus visada pasiektų šviežiausias maistas už mažesnę kainą“, – paaiškino Z. Cironkienė.

Ūkininkai negali atsistebėti lenkiškomis kainomis

Daržovių auginimu ir prekyba užsiimanti ūkininkė Jurgita Krištopaitienė sako, kad mažiesiems ūkininkams tikrai sudėtinga kooperuotis jau vien dėl to, kad toks bendras darbas reikalauja milžiniškos dokumentacijos ir papildomų investicijų prekybai. Apie dešimt metų ūkininkaujanti moteris sako, kad dėl pakankamo uždarbio labai daug daro pati.

„Smulkiems ūkininkams tikrai sunku jungtis, tokiu atveju būtinos papildomos investicijos, kooperatyvo valdymo sąnaudos gana didelės. Aš daug ką darau pati, todėl kol kas šis kelias pasiteisino. Aišku, aš pati visko ieškau prekybai, nes pirkėjai vis nori naujovių“, – atviravo J. Krištopaitienė, atidariusi savo parduotuvę.

Anot jos, mintis atsidaryti parduotuvę viename Šiaulių prekybos centre kilo dėl to, kad ieškojo būdo, kur parduoti savo užaugintas daržoves. Ji augina šparagus, bulves, morkas, žirnius. Tačiau supratusi, kad pirkėjai nori įvairovės, ėmė ieškoti kitų mažų ūkininkų ir pirkti iš jų.

Smulkūs prekybininkai, anot moters, nenori tiesiogiai dirbti su didžiaisiais prekybos centrais, nes stambūs prekybininkai reikalauja didelių kiekių.

„Juk kiekvienas dirbdamas darbą nori užsidirbti. Lietuviškos ir atvežtinės produkcijos kaina skiriasi, nes pas mus daug yra rankų darbo, be to, toje pačioje Lenkijoje yra visai kitokie smulkūs ūkiai. Galbūt jie ir patys dalį produkcijos iš kažkur atsiveža, nes mums tikrai keista, kaip jiems pavyksta parduoti produktus tokia maža kaina“, – atviravo parduotuvėlę turinti ūkininkė.

Vidutinės mažmeninės kainos EUR/kg

Daržovių lkainos
Foto: Bendrovės archyvas

Statistikos departamentas