Ypatingai tais, kurie leidžia tausoti gamtą.
Žmogus ūkį kuria senojoje tėvų sodyboje, kurią buvo sunaikinusi melioracija. Žemdirbys specializuojasi augindamas grūdines kultūras. Pagrindas žieminiai kviečiai, rapsai. Po to vasariniai kviečiai, šiek tiek avižų, miežių. Grikiai kaip „sportinė kultūra“, iš kurios nesitiki uždirbti. Šiek tiek pupų, kurios reikalingos žalinimui. Sezono metu dirba trys žmonės – šeimininkas ir dar du samdomi. Nuosavos žemės 20 proc., likusi nuomojama. G. Janonis sako, kad tuo metu, kai hektaras kainavo 300 eurų, augalininkystės ūkiai tiesiog neturėjo pinigų. Dabar supirkti didesnį plotą jau sudėtinga.
Kaimas žavi dėl gyvenimo kokybės
„Kalbant apie grikius, jei juos kuliant suges kombainas, pajamos nepadengs jo remonto. Tačiau auginu dėl malonumo. Neskauda galvos net dėl to, kad pernai 60–70 proc šių pasėlių liko nenuimti“, – pasakoja ūkininkas, kurio formalus išsilavinimas – elektronikos inžinierius.
Žmogus sako, kad kai studijavo ir gyveno mieste, po kelių paskaitų jau skaudėdavo galvą, o kaime gali dirbti vos ne visą parą ir nebus net ypatingo nuovargio. Gyvenimo kokybė čia kur kas geresnė.
Grikių toną buvo galima parduoti maždaug už 200–300 eurų. Hektare užauga apie 1,5 t, iš 10 ha. Kombaino hidrovariklis, kuris, jei krūvis per didelis greitai sudega, kainuoja apie 4 tūkst. eurų.
Nors pernai metai finansiškai buvo gana geri, tačiau kokie bus šie, neaišku.
„Tokios rudeninės sėjos neturėjome nė vienais metais. Technika klimpo. Pirkome sertifikuotą sėklą, kurios negalima palikti kitiems metams. Dirbame vos ne per naktį, tačiau mačiau, kad iš kai kurių laukų nieko nebus, nes per šlapia. Tikimės, kad iš 260 ha žiemkenčių liktų bent kokia 240 hektarų“, – patirtimi dalinasi G. Janonis.
Kita bėda, kad taip nutiko daugeliui ūkių ir šiemet sėkla brangi – tona kainuoja 400–500 eurų –, jos trūksta, leidžiama prekiauti prastesnės kokybės sėkline medžiaga. Kaip reikės atsėti žuvusius plotus ir koks juos bus derlius neaišku.
„Mane gelbsti tai, kad dar nuo 2015 m. turiu pasilikęs kokybiškos sėklos. Augalininkystei bus sunkiausi šie, o ne 2017 m. Aš pats nuėmiau daugiau ir kokybiškesnio derliaus nei 2016 m. Tačiau negalėjome padėti pamato šiems metams ir kokybiškai sėjai“, – prisipažįsta ūkininkas.
Ūkininkas žieminių rapsų vidutiniškai kulia 3–3,5 t iš hektaro, žieminių kviečių 5-6 t.
Pritaria draudimams
„Mes prievartaujame žemę. Galbūt galime spausti ir 7–8 t., tačiau visko reikės dėti kur kas daugiau. Dabar dalyvaujame viename projekte, kurio esmė mažinti sąnaudas ir tuo pačiu išlaikyti pelną. Galbūt taip pavyks tausoti dirvą“, – aiškina G. Janonis.
Ūkininkas sako, kad galvotų apie ekologišką ūkį, tačiau kai atėjo milžiniškos agro verslo grupės, valdančios dešimtis tūkstančių hektarų, nauji ūkiai į programą nepriimami. Ekologiško ūkio sertifikatą gauti galima, tačiau tikėtis didesnių išmokų, kurios palaikytų šį kelią, neverta.
„Aš už tai, kad ūkininkavimas būtų darnus ir tausojantis. Nėra blogai naudoti pesticidus ir trąšas, tačiau, kaip sakoma, proto ribose. Pritariu, pavyzdžiui, tokiems draudimams, kad glifosato nebūtų galima naudoti prieš pjūtį“, – pasakoja G. Janonis.
Parduodamas derlių ūkininkas išankstinių sutarčių praktiškai nesudaro. Tiesiog lūkuriuoja, kada bus geriausias momentas parduoti grūdus. Dalį derliaus realizuoja javapjūtės metu – reikia apyvartinių lėšų. Pagal užsakymą augina avižas, taip pat pagal užsakymą be augimo reguliatorių ir glifosatų augina kviečius. Tokio derliaus pageidauja skandinavai.
