Atitinkamos tarnybos nustatė, kad pernai glifosatu buvo purkšti tiek ekologinių, tiek chemizuotų ūkių pasėliai, nors grikius iš viso draudžiama apdoroti chemikalais. Iš pažeidėjų atimamos išmokos, todėl nemažai ūkininkų kaltės nepripažįsta ir ginasi teismuose.
Rado glifosato likučių
Plačiai naudojamas glifosatas („Roundup“ ir kitų herbicidų veiklioji medžiaga) ar jo skilimo produktai yra viena dažniausiai nustatoma neleistina medžiaga ekologinėje gamyboje. Liūdna, bet tai konstatuoja ekologinės gamybos sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“.
Po pernykščių patikrų paaiškėjo, kad ekologinės gamybos dalyviai po 2016-ųjų skandalo, kai ekologiškuose grikiuose buvo aptikta pesticidų pėdsakų, pamokos neišmoko. Tąkart Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vienai įmonei uždraudė realizuoti apie 40 tonų ekologiškų grikių ir liepė iš rinkos susigrąžinti užterštus grikių grūdus ir kruopas.
Po šio skandalo „Ekoagros“ atidžiau stebi grikių augintojus. Anot „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio, praėjusiais metais vykdant tikslines patikras iš 47 pirminės gamybos ūkių buvo paimta 50 mėginių, iš kurių septyniuose buvo nustatyti glifosato likučiai.
Pernai dar būta 11 atvejų, kai „Ekoagros“ grikių pasėlius tikrino kilus įtarimui. Ir žmonės skundė grikių augintojus, esą jie grikius purškia chemikalais. Visgi patikrinus tarša buvo nustatyta tik vienu atveju, kai grikių laukas buvo apipurkštas gretimo lauko dirbimo metu.
„Ekoagros“ taip pat tikrino produktų tvarkymo įmones, iš kurių paėmė 4 mėginius. Juose neleistinų medžiagų nenustatyta.
Taip pat praėjusiais metais buvo tiriami 4 atvejai, kai ekologinėje gamyboje neleistinomis medžiagomis užteršta 2016 metų derliaus grikių produkcija buvo realizuota į užsienio šalis.
Kai kas gudrauja
Ūkiams, kuriuose aptikti pažeidimai, skirtos sankcijos, tačiau ne visi augintojai su tuo sutinka.
„Dalis ūkių apskundė sprendimą, vyksta teismai. Pagal procedūras tokia produkcija praranda ekologiškos statusą, o laukai pripažįstami kaip neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų plotai. Tuomet Nacionalinė mokėjimo agentūra tais metais ūkiui neskiria ekologinio ūkininkavimo paramos. Tai pakankamai skausminga sankcija, nes susidaro didelės sumos“, – aiškino T. Demikis.
Patikrinti, ar visi ekologiškų javų augintojai yra sąžiningi, neįmanoma, todėl lieka spėlioti, ar piktnaudžiautojų nėra daugiau.
„Ekologiniame ūkyje negalima naudoti cheminių priemonių, todėl natūralu, kad priauga daugiau piktžolių. Jos trukdo nukulti pasėlius, laužo kombainus. Be to, kūlimas vyksta vėliau, rudenį, kai jau būna šlapia, o grūdų džiovinimas yra brangus procesas. Ne paslaptis, kad glifosatas – pigiausia priemonė, leidžianti išspręsti minėtas problemas. Jis naudojamas defoliuoti, kitaip tariant, nudžiovinti pasėlį. Rudenį vakarai tamsūs, todėl gali būti lengviau tai padaryti. Bet pardavus tokią produkciją prasideda problemos“, – įspėjo „Ekoagros“ kokybės vadovas.
Tačiau yra būdų, kaip išsisukti nuo sankcijų ir gauti išmokas. Yra žinoma, kad dažniau tiriama ekologiška produkcija, todėl ekologinio ūkio savininkas, žinodamas, kad jo produkcijoje gali būti aptikti pesticidų likučiai, ją gali parduoti kaip neekologinę.
„Tokiu atveju jis pasiima paramą už ekologinius pasėlius, o ekologiškos produkcijos nerizikuoja realizuoti – ją parduoda kaip įprastinę. Žinoma, tokia schema galima, kol augintojas neužkliūna“, – galimą gudravimo būdą atskleidė T. Demikis.
Jis pastebėjo, kad pažeidimų randama ne tik grikių, bet ir kituos ekologiškuose pasėliuose. Tiesa, „Ekoagros“ atstovai ramina, kad grubių pažeidimų nustatoma 1-2 proc. visų ekologinių ūkių. Panaši situacija ir kitose ES šalyse.
Nepagautas – ne vagis
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis gynė kolegas: „Juk nė vieno nepagavo tiesiogiai purškiant. Žinoma, negaliu garantuoti už visus ir tvirtinti, kad visi ūkininkai nepurškia, tačiau dažnai nukenčiama dėl šoninės taršos. Šiandien nėra jokios metodikos, padedančios nustatyti, ar pats ūkininkas sąmoningai nupurškė pasėlius, ar chemikalai pateko iš kaimyninio chemizuoto ūkio.“
Jis aiškino, kokiu būdu ekologinių pasėlių savininkas gali nukentėti. Anot LEŪA vadovo, kai ūkininkai rudenį kulia grikius, jie būna natūraliai parudę, todėl esą sunku pastebėti, jeigu ant jų pateko glifosato iš kaimyninio lauko. Jei pasėliai apdorojami vėjuotą dieną, ekologiškų javų nuo itin smulkiai purškiamų chemikalų lašelių esą neapsaugotų ir net 30–40 metrų apsauginės juostos.
„Cheminio ūkio savininkai purškia ražienas, o tuo metu grikiai dar būna nenukulti. Todėl grikių augintojai ir nukenčia. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į glifosato migraciją rudenį. Jei šalia laukas „roundapuotas“, nulijus lietui ir ekologinio, ir chemizuoto ūkio savininkas atsiduria bendroje baloje – chemikalas pasiskleidžia ir suskyla, o pėdsakai gali išlikti dvejus ar trejus metus. Apie tai kalbama mokslinėse studijose“, – DELFI dėstė ekologinio ūkio savininkas.
Pasigenda tolerancijos ribos
S. Daniulis apgailestavo, kad ekologiškų javų augintojau baudžiami sankcijomis, nepriklausomai nuo to, dėl ko pasėliuose atsirado chemikalų. „Mes pasisakome už tai, kad ūkininkas galėtų įrodyti savo nekaltumą. Reikėtų paimti mėginius iš pakraščio, iš vidurio, o ne vieną lauko mėginį“, – augintojus gynė LEŪA vadovas.
Jis pripažino, kad ši problema nėra išspręsta visoje ES. Tačiau kai kuriose valstybėse yra nustatyta tolerancijos riba dėl pesticidų likučių – trečias skaičius po kablelio. Jei toks menkas likutis aptinkamas, tai gali būti dėl šoninės taršos. O Lietuvoje – absoliutus nulis.
„Tarkime, Švedijoje, Belgijoje ekologinį ūkį „saugo“ kaimyninis chemizuotas ūkis, kurio savininkas atsako už padarytą žalą. Pas mus tai palikta pačiam „skęstančiajam“. Jis turi atsakyti ir tada, kai kaimynas neatsakingai purškia“, – sakė S.Daniulis.
Nustatė devynis pažeidėjus
Praėjusias metais grikių augintojai buvo atsidūrę ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) akiratyje. Šios tarnybos specialistai stebėjo, ar prieš nuimant derlių grikių pasėliai nėra apdorojami glifosatu.
Tokiu metu purkšti grikių pasėlius chemikalais draudžiama tiek ekologiniuose, tiek chemizuotose ūkiuose. Tačiau ne visi grikių augintojai to paiso. VAT nustatė 9 atvejus, kai grikiai buvo purkšti chemikalais.
Kaip DELFI rašė, VAT šiemet aiškinosi, ar žemdirbių savivaldos organizacijos atsisakytų naudoti glifosatą prie nuimant javų derlių. Apklausa parodė, kad javų augintojai neturi vieningos nuomonės.
Lietuvos ūkininkų sąjunga sutiko atsisakyti glifosato prieš kuliant javus. Kitos organizacijos nepritarė tam, kad šis chemikalas būtų uždraustas naudoti prieš nuimant derlių, nes jam esą kol kas nėra pakaitalo.
Grūdų perdirbėjų asociacija siūlo palaipsniui mažinti glifosato naudojimą ir užtikrinti, kad jis būtų naudojamas tik pagal paskirtį.
