Išmanusis Masdaro miestas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kuriame apjungiamos senovinės ekotechnologijos su šiuolaikiškais sprendimais – tai vos vienas pavyzdys, liudijantis apie galimai kitokį mūsų planetos ateities scenarijų.

Masdaras (JAE)

Kas nutiks apjungus tradicinę arabišką architektūrą su pačiomis šiuolaikiškiausiomis technologijomis? Gausime ateities miestą Masdarą, kur nėra nieko bendro su antiutopiniais futuristinio dizaino didmiesčiais. Terakotos sienas puošia arabeskos, o natūraliai orą kondicionuoja 45 metrų aukščio vėjo bokštas, būdingas senovinėms Rytų gyvenvietėms. Nors miestą supa dykuma, oro temperatūra neviršija 20 laipsnių, o 87 777 šiuolaikiški saulės kolektoriai tikrina Masdarui energinę nepriklausomybę.

Šio miesto projektas vystomas Masdaro mokslo ir technologijų instituto pagrindu ir yra puikus ekologinės atsakomybės pavyzdys. Šiame mieste elektros energijos ir vandens išeikvojama bent 40 proc. mažiau nei kituose JAE miestuose. Pagrindinė priežastis – visur sumontuoti judesio jutikliai, kontroliuojantys apšvietimą ir vandens tiekimą. Miesto planas itin pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams. Be to, Masdare galima naudotis asmenine automatine transporto priemone (angl. Personal Rapid Transit) arba viešuoju elektra varomu autobusu.

Miestas įsikūręs netoli nuo tarptautinio Abu Dabio oro uosto ir jame vis dar randasi naujos įmonės, mokyklos, restoranai ir kitokie infrastruktūros objektai. Kol kas didžiąją Masdaro gyventojų dalį sudaro studentai ir mokslininkai, tačiau 2030 m. planuojama užbaigti viso 6 kvadratinių kilometrų ploto, skirto šiam projektui, apipavidalinimą. Kai statybos bus galutinai įgyvendintos, šiame mieste galės nuolat gyventi 40 tūkst. žmonių ir dar 50 tūkst. kasmet turės galimybę čia atvykti darbo ir studijų tikslais.

BedZED (Jungtinė Karalystė)

Londono priemiesčiuose esantis BedZED – viena pirmųjų ir didžiausio masto ekogyvenviečių Jungtinėje Karalystėje (JK). Ši vieta eksploatuoti pradėta 2020 metais. Įgyvendinant projektą siekta ambicingo tikslo: užtikrinti nulinį anglies junginių išmetimą. Šiuo metu anglies dioksido dujų išmetimo rodikliai BedZED vidutiniškai 37 proc. mažesni nei kitame analogiško dydžio kvartale.

Šis ekokvartalas iš tikrųjų pelnytai gali būti vadinamas žaliuoju. Beveik kiekvienas gyvenamojo komplekso butas turi atskirą žalią sklypą, ant pastatų stogų sumontuoti prietaisai, skirti lietaus vandeniui surinkti, ir pasyviojo ventiliavimo sistema. Suvartojamo vandens kiekis, tenkantis vienam žmogui, čia 50 proc. mažesnis už Londono vidurkį. Dalį elektros energijos užtikrina 777 kvadratinių metrų plotą užimantys saulės energijos kolektoriai, o perteklius siunčiamas į lokalųjį tinklą. Beveik visuose čia esančiuose namuose, kurių yra 100, naudojamas pasyvusis saulės energijos šildymas, užtikrinamas pasitelkiant daugialygmenines įstiklintas saulėtas ertmes, nukreiptas į Pietus.

Aiškėja, kad gyvenimas tokiuose ekokvartaluose ne tik švaresnis, bet ir linksmesnis. Remiantis „Bioregional“ pateikiamais duomenimis, BedZED gyventojui žinomų kaimynų vardų skaičius vidutiniškai siekia 20, nors kituose kvartaluose šis rodiklis tėra 8.

SolarCity (Austrija)

Šis saulės miestas – tai išmanusis gyvenamasis kvartalas, kurį iš Austrijos Linco miesto centro važiuodami automobiliu pasieksite per pusvalandį. Šiame kvartale įkurdinta apie 1400 energiniu efektyvumu pasižyminčių butų, o ant namų stogų įrengti saulės energijos kolektoriai. Namai pastatyti remiantis saulės architektūros principais. Pavyzdžiui, jų aukštis ir tarp jų palikti plotai net ir žiemą užtikrina saulės spindulių patekimą į gyvenamąsias patalpas. Saulės baterijų sistema skirta vandeniui šildyti ir patenkina apie 50 proc. šio miesto poreikio. Vandens nuotekos su toksiškomis priemaišomis valomos naudojant smėlio filtrą, o tada nukreipiamos į artimiausią upelį.

SolarCity gyvenvietė – tai tobula vieta gyventi su šeima: netoliese yra ežeras, kvartalo centre įkurdinti bankas, biblioteka, parduotuvės, mokykla, darželis, sporto aikštelė ir kiti komfortiškam gyvenimui būtini atributai. Atstumas nuo tolimiausio namo iki tramvajaus stotelės – vos 300 metrų.

Bo01 (Švedija)

Šio išmaniojo kvartalo pavadinimas kilęs iš švedų kalbos žodžio „bonollet“, reiškiančio „gyventi“. Iš tikrųjų šiame kvartale gyvenimo kokybė visiškai kitokia. Prieš 30 metų uždarius vietos laivų statyklą būtų sudėtinga įsivaizduoti, kad šis pilkas industrinės praeities miestelis, užterštas naftos atliekomis, virs vieta, traukiančia turistus iš viso pasaulio.

Šiuo metu Bo01 gali pasigirti esantis visiškai nepriklausomas nuo tradicinių energijos išteklių, žavi šioje gyvenvietėje išdygę išmanieji namai, pastatyti iš ekologiškų medžiagų. Ne ką mažiau vertinama internetinė prieiga prie resursų naudojimo ir išvystyta infrastruktūra. Nepaisant čia fiksuojamo gyventojų tankumo, gyvenvietėje daug medžių, žalių stogų ir vandens telkinių. Kiekviename sode galima suskaičiuoti bent 50 augalų rūšių.

Vėjo jėgainė
Foto: AP/Scanpix

Elektros energiją šiam kvartalui tiekia vėjo turbina, kurios galingumas siekia 2 megavatus, ir apie 120 kvadratinių metrų plotą užimančios ant stogų įrengtos saulės baterijos. Šiukšlės čia taip pat paverčiamos energija. Didžioji dalis jų perdirbama ir tampa, pavyzdžiui, biodujomis, kurios savo ruožtu pakeičia gamtines dujas ar biodegalus.

Fujisawa SST (Japonija)

Vaikštant šiame kvartale galima pasijausti George’o Orwello knygos „1984-ieji“ herojumi, nes stebėjimo kameros sumontuotos visur, kur tik galima. Kita vertus, gyventojams tai leidžia jaustis saugiai. Nuo šios gyvenvietės iki Tokijo važiuoti teks tik mažiau nei valandą. Fujisawa STT išmaniojo kvartalo plotas siekia apie 19 hektarų, o dauguma čia esančių pastatų – tai nedideli trijų kambarių namukai. Ant pastatų stogų sumontuoti saulės kolektoriai ir kiekvienas namas turi bateriją, kaupiančią saulės ar ekologiško generatoriaus pagaminamą energiją. Prireikus šių atsargų pakaks trims dienoms, o tai, atsižvelgiant į padidintą seisminį aktyvumą, itin aktualu.

Šios gyvenvietės namuose gausu išmaniosios technikos. Pavyzdžiui, skalbimo mašina savarankiškai pasirenka veikimo režimą, priklausomai nuo skalbinių užterštumo lygmens, o televizorius numato ryškumo režimą priklausomai nuo patalpos apšviestumo. Savaime suprantama, apšvietimas čia taip pat „protingas“: naudojami šviesos diodai, prisitaikantys prie paros meto ar konkrečių poreikių. Pavyzdžiui, šalta šviesa padeda ryte prabusti ir nusiteikti darbams, o šilta – atsipalaiduoti laiką leidžiant su šeima.

Amanora Park Town (Indija)

Šis parko kompleksas įkurdintas Punos miesto pakraštyje. Išmanusis kvartalas gali pasigirti dešimtimis gautų apdovanojimų už sėkmingą technologijų diegimą efektyvaus energijos naudojimo srityje. Butuose suskaitmeninta beveik viskas: apšvietimas, signalizacija, oro kondicionavimas, net užuolaidos čia išmanios. Vis tik nepamiršta ir apie žmogui itin svarbų grožio aspektą – futuristinį dizainą puošia „Swarovski“ kristalai.

Šeštadalis 182 hektarų plotą užimančio kvartalo skirtas žaliesiems plotams. Šioje gyvenvietėje yra dvi mokyklos, ligoninė, gaisrinė ir kiti būtini infrastruktūros elementai. Neapsieita ir be milžiniško prekybos centro, kuris, savaime suprantama, taip pat yra draugiškas aplinkai. Kiekvienas šios vietos gyventojas gauna kortelę, užtikrinančią prieigą prie visų komplekso objektų. Dalis Amanora Park Town apgyvendinta, o per artimiausią dešimtmetį ši vieta turėtų tapti namais 20 tūkst. laimingųjų.

Songdo (Pietų Korėja)

Šis išmanusis kvartalas, nuo šalies sostinės Seulo nutolęs 65 kilometrų atstumu į Pietus, pasižymi gausybe kompiuterių, kurie sujungti į bendrą centralizuotą tinklą. 6 kvadratinių kilometrų plote įkurdinti 106 pastatai, turintys energinio efektyvumo sertifikatus LEED. Nors gyventojų tankumas čia tikrai didelis ir kvartalas pasižymi Pietų Korėjai būdingu futuristiškumu, vis tik apie 40 proc. ploto skirta žaliesiems plotams. Miesto gatvėse išvysti įprastinių šiukšlinių nepavyks. Jas keičia vakuuminė atliekų surinkimo sistema. Patekusios į vamzdį šiukšlės susiurbiamos po žeme, o vėliau perdirbamos arba siunčiamos utilizuoti. Vandentiekio sistema nuotekas verčia geriamuoju vandeniu.

Saulės ir vėjo jėgainės
Foto: DELFI / Edgaras Savickas

Frederikshavn Energy City (Danija)

Ši gyvenvietė pelnytai gali būti vadinama naujausių Danijos energijos technologijų bandymų aikštele. Iki 2030 m. apie 25 tūkst. gyventojų turintis miestelis turėtų naudoti vien tik atnaujinamus energijos šaltinius, o šią dieną šio tikslo įgyvendinimas siekia trečdalį. Frederikshavn Energy City projektas aprūpintas vėjo jėgainėmis ir daugiau nei 8 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančiais saulės kolektoriais. Be to, šioje gyvenvietėje pastatyta biodujų jėgainė.

Šios vietos praeitis pramoninė: anksčiau čia veikusi laivų statykla, kurioje dirbo apie 7 tūkst. asmenų, dešimtajame dešimtmetyje buvo uždaryta. Teko žvalgytis naujų ekonominių perspektyvų, tinkamų šiam miestui.

Seaholm EcoDistrict (JAV)

Pavadinimą šis kvartalas paveldėjo iš uždarytos 1989 m. elektrinės ir simbolizuoja naują kadaise garsėjusios Ostino miesto centre esančios vietos gyvenimą. Ši ekogyvenvietė vystoma jau dabar, o galutinis šio projekto tikslas – 36 hektarų plote išdėstyti apie 2 500 būstų, boutique tipo viešbutį, biurų ir prekybinės paskirties patalpas. Jau dabar beveik užbaigtos centrinės bibliotekos statybos. Šis pastatas pretenduoja į „LEED Platinum“ sertifikatą. Žadama, kad virš žalio šio pastato stogo skraidys drugeliai.

Saulės kolektoriai šiame ekokvartale sumontuoti ne tik ant stogų ir suolelių. Saulėtame kioske, panašiame į viešojo transporto stotelę, visi norintieji gali nemokamai įkrauti elektrą naudojančią techniką, pradedant išmaniuoju telefonu ir baigiant elektra varomu motoroleriu. Netoliese įkurdinta greitojo elektromobilių įkrovimo stotelė.