Lėšos skiriamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“
Šios KPP priemonės išskirtinumas tai, kad norint gauti paramą ūkio subjektų bendradarbiavimui – paraišką turi teikti mažiausiai du partneriai, kurie yra susitarę bendrai veiklai ir investicijoms į tokią veiklą.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. eurų. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Apie minėtos priemonės privalumus ir smulkiųjų ūkininkų, miškininkų ir verslininkų dalyvavimą siekiant paramos, kalbamės su Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiąja specialiste Nomeda Padvaiskaite.
– Žinoma tiesa, kad mūsų ūkininkų Achilo kulnas – bendradarbiavimo savo veikloje stoka. 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje atsirado nauja priemonė „Bendradarbiavimas“. Koks šios priemonės veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ tikslas ir kokie pasiekti rezultatai?
– Pagrindinis šios priemonės tikslas – ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimas ir palankesnių sąlygų ūkiams restruktūrizuoti ir modernizuoti sudarymas, siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir orientavimąsi prie besikeičiančių sąlygų, žemės ūkio veiklos įvairinimą.
Taip pat labai svarbus siekis – išmokyti smulkiuosius ūkius bendradarbiauti, arba, kitaip tariant, kooperuotis, dalintis bendrai už paramą įsigytomis investicijomis (įrenginiais ir ištekliais), organizuoti bendrus darbus (darbo procesus), vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.
Rezultatai – metai iš metų vis geresni, ir paskutinis paraiškų teikimas – geriausias, nes buvo gauta daugiau paraiškų, nei pastarajam kvietimui buvo skirta lėšų.
– Turbūt nelengva buvo išjudinti smulkius ūkininkus siekti paramos pagal šią veiklos sritį?
– Iš tikrųjų nelengva, nes „Bendradarbiavimas“ – nauja priemonė, nėra patirties iš ankstesnių KPP programavimo laikotarpių. . O žemdirbių kooperacija Lietuvoje turi nemažai problemų. Niekas nenori vienytis, bijo bendrų įsipareigojimų, nedrįsta vykdyti bendrų projektų ir susieti bendrą veiklą.
Bet reikia pripažinti, kad geri pavyzdžiai išjudino ūkininkus. Metai po metų atsiranda vis daugiau asmenų, kurie pasiryžta bendradarbiauti. Geri pavyzdžiai paskatino tai daryti.
Be to, reikia įvertinti ir tai, kad dar labiau buvo supaprastintos paramos gavimo sąlygos. Atsisakyta verslo plano, kaip atskirai rengiamo dokumento, tik nedidelis (tačiau reikia pastebėti, kad bendradarbiauti siekiantys asmenys vis tiek turi gerai apgalvoti ir pasverti visas galimybes) verslo planelis su keliomis lentelėmis integruotas į paraišką.Taip pat numatytas paramos teikimo laikotarpio prailginimas, kai turtas paramos lėšomis įgyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu Ekonominis gyvybingumas irgi vertinimas supaprastinta tvarka. Be to, neliko reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įsigytą turtą.
3–5 bendradarbiavimo ir „draugystės“ metai greitai prabėga, kas nori rimčiau ūkininkauti ir tapti konkurencingesni, supranta, kad ši priemonė tikrai jiems naudinga.
– Šios priemonės taisyklėse numatyta, kad bendradarbiauti vykdant bendrą veiklą ir gauti paramą projektui gali ir šeimos nariai, giminaičiai, jeigu kiekvienas savo vardu yra įregistravę ūkininko ūkį bei valdą ir kiekvienas ūkio subjektas savarankiškai vykdo veiklą. Tam įtakos turėjo tai, kad mūsų ūkininkai dar nesiryžta bendradarbiauti su kolegomis?
– Mieliau bendram projektui susitaria tėvai su vaikais, ar broliai su broliais, ar seserys, nes reikia dar prisidėti ir savomis lėšomis, mat priemonės intensyvumas – 60 arba 70 proc. Tačiau yra ir tokių pavyzdžių, kai ir geri draugai ar kaimynai ryžtasi bendradarbiauti ir įgyvendinti bendrą projektą.
Vadinasi, ūkininkai jau pajuto, kad įmanoma bendrai veiklai susitelkti ir su svetimais žmonėmis, svarbu turėti bendrą tikslą.
– Žemės ūkio ministerija vis skatino, kad drąsiau bendradarbiautų ir paramos siektų ne tik giminystės ryšiais susiję ūkininkai, bet ir ūkininkaujantys kaimynai. Ar yra tokių pavyzdžių?
– Taigi, tai jau geras ženklas, kad ūkininkai peržengia giminystės ribas, pasitiki kolegomis ir nusprendžia kartu veikti ir didinti savo ūkių konkurencingumą. Tai šiuolaikinėmis sąlygomis itin svarbu.
– Paramos smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui gali prašyti ne tik ūkininkai, bet ir miškininkai, labai mažos įmonės, vykdančios veiklą kaimo vietovėse, ir individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys. Ar šios grupės buvo aktyvios teikiant paraiškas?
– Visgi aktyviausi buvo smulkieji ūkininkai, iš jų gauta dauguma paraiškų. Po jų eitų kaimo turizmu užsiimantys fiziniai asmenys. Vos kelias paraiškas pateikė labai mažos įmonės. O iš miškininkų buvo gauta viena paraiška, bet ir ji buvo neigiamai įvertinta.
– Kiek praėjusiais metais buvo pateikta paraiškų pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, kokiai sumai ir kiek jų patenkinta?
– 2019 metais gautos 48 paraiškos, iš jų 43 paraiškos surinko privalomą mažiausią atrankos balų skaičių. Šiuo metu paraiškos yra dar vertinamos, ir jeigu bus visos teigiamai įvertintos, paramos gali būti skirta apie 3,49 mln. Eur.
– Ačiū už pokalbį.
