Šiuolaikiniai ūkininkai supranta, kad norint išlaikyti konkurencingą ir gyvybingą ūkį būtina jį modernizuoti, apsirūpinti pažangiomis technologijomis. Neatsitiktinai minėta priemonė yra labai populiari – pateikiama daug daugiau paraiškų nei turima lėšų joms finansuoti.

Sparčiai plėtė ūkį

Prieš aštuonerius metus Kaišiadorių rajone avis auginti pradėjęs Vidas Ditkevičius tvirtina, kad be europinės paramos savo ūkio nebūtų turėjęs. Pabandyti pragyventi iš žemdirbystės jis sumanė grįžęs iš emigracijos Didžioje Britanijoje, kur buvęs tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto studentas dirbo ir pas vietos ūkininkus.

„Žemės ūkis mane visą laiką traukė. Ūkininkauti pradėjau nuo hektaro žemės, kurį man dovanojo teta – praktiškai nuo nulio. Įsigijęs mėsinių avių ir dirbdamas jau 40 hektarų žemės pasinaudojau KPP parama jaunojo ūkininko įsikūrimui. Jeigu ne ši parama, nežinau, ar būčiau ūkininkavęs. Tuomet įsigijau traktorių, keletą žemės ūkio padargų. Tuomet daug padėjo ir geri mano ūkio kaimynai“, – prisiminė V. Ditkevičius.

Jaunas ūkininkas pradėjo labai sparčiai plėsti savo dirbamos žemės plotą. Padidėjus ūkiui prireikė daugiau pažangios technikos, o savų pinigų tam stigo. Čia į pagalbą vėl atėjo europinė parama.

Padėjo įsigyti reikiamą techniką

Tris kartus pasinaudojęs KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama V. Ditkevičius nusipirko galingesnį traktorių, puspriekabę, teleskopinį krautuvą ir įvairių žemės ūkio padargų. Nuoseklus ūkio modernizavimas davė lauktų rezultatų.

„Pradėjau pats ruošti kokybišką pašarą avims, todėl pagerėjo ir produkcijos kokybė. Be to, ėmiau sparčiau ir efektyviau įdirbti žemę. Ypač apsidžiaugiau, kai nusipirkau teleskopinį krautuvą, turintį rulonų gnybtus, mėšlo šakes. Tai buvo mano išsvajotas pirkinys. Be tokios modernios technikos nebūčiau išsivertęs“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis ketina ir toliau modernizuoti ūkį pasinaudodamas europine parama – vietoje kažkada buvusių kolūkio dirbtuvių pastatyti šiuolaikinį tvartą avims ir daržinę. Tačiau šį kartą Nacionalinės mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos jau patvirtintas ūkininko projektas susidūrė su netikėta kliūtimi.

„Paaiškėjo, kad tie mano nusipirkti griuvėsiai yra rekreacinėje zonoje. Net neįsivaizdavau, kad bus taip sudėtinga pakeisti žemės paskirtį. Kreipiausi į rajono savivaldybę, bet atsakymo iki šiol nesulaukiau. O iki metų pabaigos turėčiau įgyvendinti projektą“, – susirūpinęs V. Ditkevičius.

Ruošiasi eksportuoti ėriukus

Dabar ūkininkas dirba apie 200 hektarų žemės ir laiko apie 115–120 motininių mėsinių avių, iš viso – apie 300 gyvulių bandą. Pradėjęs auginti avis V. Ditkevičius kelerius metus džiaugėsi, kad pasirinko gerą nišą.

„Pradžioje sekėsi gerai, nes tuomet per šalį ritosi avininkystės atgimimas. Kai ėriavedė atsivesdavo avytę, šią beveik garantuotai galėjai parduoti. Buvau pasirinkęs Romanovų veislės avis, nes jas nebrangiai galėjau įsigyti, o ėriavedės yra vislios. Vis tik dabar situacija sudėtinga. Jau kurį laiką gyvų avių beveik niekas neperka, mažai parduodu ir veislei. Nors ir daugėja vartotojų, kurie supranta, kad šiuolaikinių veislių avių mėsa neturi specifinio kvapo, bet nemažai lietuvių kol kas vis dar kiek baidosi avienos“, – aiškino ūkininkas.

Jo nuomone, avininkystė Lietuvoje galėtų klestėti, jeigu augintojai savo produkciją mokėtų tinkamai paruošti eksportui – tuomet gautų gerą kainą. Pavyzdžiui, užsienio pirkėjai laukia 7 mėnesių amžiaus ėriukų, sveriančių apie 40–45 kg. V. Ditkevičius, kooperuodamasis su kolegomis, tikisi tokius reikalavimus įvykdyti kitais metais.

„Dabar savo ūkyje laikau stambesnes avis. Investuojant į kokybiškesnių pašarų gamybą, į tvartų modernizavimą, pasirenkant veisles, matyt, galima pasiekti, kad ėriukai per trumpą laiką užaugtų iki reikiamo svorio“, – sakė jis.

Vido Ditkevičiaus ūkis
Foto: Asmeninins albumas

Išgarsino krapų akcija

V. Ditkevičius ūkio pagrindo nesieja su avininkyste. Kaip ir versle, ūkininkas stengiasi išskaidyti rizikas ir atpiginti gamybos kaštus. Jis sėja kviečius, avižas, pupas, žirnius, pabandė auginti rapsą. 7 ha žemės buvo užsodinęs šaltalankiais, bet jie neprigijo. Svajoja ir apie mėsinių galvijų bandą.

Pernai savo ūkį jis išgarsino krapų dalinimo akcija. Socialiniame tinkle vartotojams jis pasiūlė iš savo 11 ha dydžio lauko prisiskinti šių žalumynų už tokią kainą, kurią gali pasiūlyti patys, arba iš viso nemokamai. Žmones tiek sužavėjo iniciatyva, kad pradėta kalbėti apie kasmetinio krapų festivalio organizavimą.

„Dirbant kyla visokių idėjų. Auginti krapus nusprendžiau pastebėjęs, kad vidurvasaryje prekybos centrai pardavinėja itališkus, ispaniškus ar lenkiškus krapus. Kodėl gi neužsiauginus patiems? O organizuota akcija padėjo atrasti ir stambesnius pirkėjus, nes dėl sausros pernai krapai daug kur prastai augo. Dabar domiuosi jų rovimo įranga bei apdirbimo metodais“, – dėstė ūkininkas.

Didžiausia suma vienam projektui – 50 000 eurų

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimui ir realizavimui, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimui.

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba (su tam tikromis išimtimis), rekonstravimas ar kapitalinis remontas, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu), bendrosios išlaidos, kitos išlaidos, nurodytos įgyvendinimo taisyklėse.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 000 eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 000 eurų. Lėšos yra skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.