Primename, kad paramos suma vienam paramos gavėjui – 40 tūkst. eurų, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

2019 m. buvo gautos 345 paraiškos 11,9 mln. eurų sumai, patvirtinta – 314 paraiškų.

Jaunieji ūkininkai – kaimo gyvybė

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas pabrėžė, kad parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui itin svarbi tiems, kurie ūkius pradeda kurti nuo nulio.

„Suma – iki 40 tūkst. eurų, verslo planas finansuojamas 100 proc. Taigi, tai puikus pradinis startas. Mes turime žemės ūkio profesijų studentų – tai potencialūs išsilavinę ūkininkai. Ta priemonė labai reikalinga tiems, kurie turi žinių, bet neturi pradinio kapitalo. Labai norisi, kad studijas baigę jaunuoliai netaptų pigia darbo jėga, bet steigtų savo ūkius, kurtųsi kaimuose ir pradėtų ūkininkauti. Tokie ūkiai – kaimo gyvybingumas“, – tvirtino jis.

Žemės ūkio ministerijos specialistai primena, kad parama išmokama 2 dalimis: pusė paramos sumos išmokama po sprendimo skirti paramą (mokėjimo prašymas neteikiamas), kita pusė – kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, bet tik tada, jei verslo planas bus įgyvendintas tinkamai.

Verslo planą parašo patys

Jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovas palankiai vertina supaprastintas minėtos priemonės įgyvendinimo taisykles, dėl to jaunieji ūkininkai patys dėjo daug pastangų, o valdžia juos išgirdo.

Pasak V. Buivydo, jaunimo, kuris nori pradėti ūkininkauti ir domisi KPP parama, akyse sužibo viltis ir jie drąsiau priima sprendimus dėl ūkių įkūrimo. Jis viliasi, kad palengvinimai išliks ir dar bus tobulinami, kad parama būtų prieinamesnė.

„Paraiškų daugėja, jaunieji ūkininkai atsigauna. Anksčiau atbaidė perteklinis popierizmas. Verslo planas buvo sudėtingas, konsultantams reikėjo mokėti iki 2 tūkst. eurų už jo parengimą. Jeigu paraiška nepatvirtinama, pinigai išmetami. Dabar gi protingas jaunas žmogus gali pats tai padaryti, ir tai didelis privalumas. Kitas palengvinimas – nebereikia komercinių pasiūlymų, tai užima daug laiko ir atbaidydavo ūkininkus“, – privalumus vardijo jaunimo organizacijos lyderis.

Palengvinimai paskatino prašyti paramos

Jaunieji ūkininkai labai patenkinti, kad buvo leista už paramos lėšas įsigyti naudotą techniką. Pasak jų, tai svarbus laimėjimas, nes pradedančiam ūkininkui reikia ir žemės, ir traktoriaus, ir padargų – tai reikalauja didesnių investicijų, kurių stokoja jaunieji ūkininkai.

„Gali pirkti vieną naują mašiną ar įsigyti naudotus ir traktorių, ir reikiamus padargus. Tad labai svarbus sprendimas, kad buvo leista paramos lėšomis pirkti naudotą techniką. Čia dar yra tam tikrų niuansų, bet tikimės, kad tvarka dar bus patobulinta“, – sakė V. Buivydas.

Jis paminėjo dar vieną privalumą – anksčiau paramos prašyti galėjo ne vyresnis kaip 40 metų jaunasis ūkininkas, o dabar iki 40 metų imtinai (paraiškos pateikimo dieną asmeniui dar neturi būti suėję 41 metai). Taigi kai kurie ūkininkai laimi laiko.

Palankūs ir kiti pakeitimai taisyklėse – ūkis ir valda paramos paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo, iki tol buvo ne anksčiau kaip prieš 1 metus.

„Visi palengvinimai ūkininkus paskatino prašyti paramos. Kad tik visiems norintiems užtektų lėšų. Statistika liūdna – per 10 metų Lietuvoje netekome daugiau kaip 55 proc. jaunųjų ūkininkų. Tad puiku, kad supaprastinta tvarka įnešė gyvasties. Labai tikimės, kad geroji patirtis ir praktika turės tęstinumą“, – vylėsi V. Buivydas.

Smulkus ūkis
Foto: Shutterstock

Orientuojasi į didesnę pridėtinę vertę

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas pastebėjo, kad besikuriančių jaunųjų ūkininkių pasirenkama ūkio krytis priklauso nuo startinių pozicijų. Jeigu perima ūkį iš tėvų, dažniausia pasirenka grūdininkystę arba gyvulininkystę – dažniausiai tai, ką darė tėvai.

O kai kuriasi nuo nulio, orientuojasi į tas veiklas, kur nedideliame plote sukuriama didelė pridėtinė vertė. „Jie negali įsigyti daug žemės, nes reikia investuoti ne tik į ją, bet ir į techniką. Matome tokią tendenciją, kad pradedantys ūkininkai mažame plote augina tai, kas sukuria didelę pridėtinę vertę – daržoves, uogas, stato šiltnamius“, – pasakojo V. Buivydas.

Pagal minėtą priemonę parama teikiama ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai.

Didelis susidomėjimas

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ visada jaučiamas didelis susidomėjimas, sulaukiama daug skambučių, keliama daug klausimų.
„Didžiausias susidomėjimas buvo 2015 metais, tada paraiškų buvo pateikta 3 kartus daugiau nei skirta lėšų joms finansuoti. Pastaraisiais metais tokios konkurencijos nėra, lėšų užtenka visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti“, – teigė ŽŪM atstovė.

2019 m. buvo gautos 345 paraiškos 11,9 mln. eurų sumai. Patvirtinta 314 paraiškų; 31 paraiška buvo atmesta, nes nesurinko privalomo atrankos balų skaičiaus ar neatitiko reikalavimų paramai gauti.

„Tradiciškai daug jaunųjų ūkininkų planavo užsiimti mėsine galvijininkyste, pienine galvijininkyste, auginti javus. Tačiau svarbu pastebėti, kad projektuose numatytos labai įvairios veiklos – braškių, šilauogių, česnakų, kopūstų, kitų daržovių, lazdynų auginimas. Daugelyje projektų kuriamas mišrus ūkis – planuojama vystyti ne vieną žemės ūkio veiklą“, – pasakojo D.Rutkauskaitė.

2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė priminė, kad 2019 m. buvo žymiai supaprastintos paramos gavimo sąlygos. Vienas svarbiausių pakeitimų – atsisakyta dalies su išlaidomis susijusių reikalavimų, pareiškėjui nereikia teikti išlaidas pagrindžiančių komercinių pasiūlymų, o paramos gavėjui – patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų. Išlaidas reikia nurodyti paraiškoje, jos turi būti susijusios su jų planuojama veikla ir būtinos projektui įgyvendinti.

„Nelikus reikalavimų dėl išlaidų pagrindimo, paramos gavėjai gali pirkti ir panaudotą techniką bei įrangą, tik svarbu atkreipti dėmesį, kad ji neturi būti įsigyta anksčiau nei pradėtas įgyvendinti projektas. Neliko įsipareigojimo apdrausti už paramos lėšas įsigytą turtą. Tačiau svarbu žinoti, kad jeigu tas turtas dėl kokių nors aplinkybių bus sugadintas, jį reikės atkurti. Tad dėl draudimo paramos gavėjas turi apsispręsti pats. Daug paprasčiau dabar užpildyti ir paramos paraiškos bei verslo plano formas“, – palengvinimus vardijo ŽŪM atstovė.