Trumposioms maisto tiekimo grandinėms kurti ir populiarinti skiriama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama.

KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama siekiama sustiprinti gamintojų konkurencingumą vietos rinkoje, skatinti ūkio subjektų bendradarbiavimą, o pernai ypač daug dėmesio buvo skiriama tokio maisto produktų realizavimui ir prekybos vietų steigimui.

Žemės ūkio ministerijos specialistai pabrėžia, kad siekiant paramos pagal minėtą priemonę, partnerystė ir bendradarbiavimas būtini.

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Kaip naudojamasi parama trumposioms maisto grandinėms ar steigiamos prekybos vietos ir kaip paraiškų teikėjai įvertino supaprastintą administravimo tvarką ir kitus palengvinimus, pokalbis su Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiąja specialiste Nomeda Padvaiskaite.

– Šalyje vis labiau populiarėja kaimiški produktai tiesiai iš ūkių, vis daugiau ūkininkų susigundo įsitraukti į trumpąsias maisto tiekimo grandines. Juolab kad tam atsirado ir KPP lėšos. Kam skirta priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama?

Parama skirta tam, kad ūkininko ūkyje užaugintas ar pagamintas produktas trumpiausiu ar „tiesiausiu“ keliu pasiektų vartotojus, o šie vartotų šviežią, vietinę, ekologišką produkciją, siekiama, kad būtų ugdomas supratimas apie tvarų maisto naudojimą ir tuo pačiu prisidedama prie tvarios ekonomikos ir aplinkos kūrimo.

Remiant trumpąsias maisto tiekimo grandines siekiama padidinti pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumą geriau juos integruojant į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, taip pat kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, skatinant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpąsias tiekimo grandines.

– Pagrindinis praėjusių metų akcentas ir naujovė – parama prekybos vietoms įsteigti ir prekybai vystyti. Ar tuo susigundė paraiškų teikėjai?

– Manytume, kad tai paskatino šios priemonės populiarumą, nes didelė paskata, kai priemonės lėšomis galima kompensuoti, pavyzdžiui, prekyvietės patalpų / ploto nuomos ir išlaikymo išlaidas, mokėti algas pardavėjams ar transportavimo išlaidas net 100 proc. intensyvumu. Beveik visi pareiškėjai (gauta 16 paraiškų, iš kurių 11 paraiškų skirta parama), 2019 metais teikę paraiškas, pasinaudojo galimybe samdyti pardavėją vietinės produkcijos prekybai vykdyti iš paramos lėšų.

Dažna mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojų klaida, kad jie mažai dėmesio skiria produkto pristatymui ir reklamai. Ar pagal minėtą priemonės veiklos sritį galima buvo paramą skirti produkcijai populiarinti ir pardavimams skatinti?

Skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidos gali sudaryti iki 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Kitaip tariant, jeigu prašoma maksimalios projektui skirtos sumos – 120 000 eurų, tai iki 24 000 eurų gali būti skirta būtent vietinės produkcijos populiarinimui – pardavimo skatinimui ir (ar) rinkodaros veiklai (reklamai, skelbimai spaudoje, informaciniai skydeliai (reklamjuostės)), taip pat ir prekės ženklo kūrimo ir gaminimo paslaugų išlaidoms, nes tai padeda greičiau tapti matomiems ir atpažįstamiems rinkoje.

– Pernai buvo numatyta nemažai supaprastinimų, kurie suteikė šiai priemonei daugiau patrauklumo ir galimybių pasinaudoti parama. Kokie tie pagrindiniai palengvinimai?

2019 m. priemonės įgyvendinimo taisyklėse buvo atlikta keletas paramos teikimo sąlygų supaprastinimų, siekiant kurti palankesnes sąlygas trumpųjų grandinių plėtrai: t. y. verslo plano, kaip sudedamosios paraiškos dalies, integravimas į paramos paraišką, praplėstas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis, prailgintas paramos mokėjimo laikotarpis iki 2023 m. birželio 30 d., taip pat įvesti fiksuotieji įkainiai projekto einamosioms įgyvendinimo išlaidoms. Be to, supaprastinta tvarka vertinamas ekonominis gyvybingumas.

Dar viena naujovė ta, kad buvo praplėstas galimų pareiškėjų ir partnerių ratas – be ūkininkų ir privačių juridinių asmenų, partneriais gali būti ir viešieji juridiniai asmenys, taip pat privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekyba. Tik viešasis juridinis asmuo negali būti pareiškėju.

Visų galimų pareiškėjų ir partnerių grupių atstovai gali tarpusavyje bendradarbiauti. Pavyzdžiui, ūkininkas su perdirbėju ir prekybininku ar viešuoju juridiniu asmeniu. Gali būti sudaromos mišrios grupės, gali bendradarbiauti keli ūkininkai. Pageidautina, kad bendradarbiavimas vyktų tarp skirtingų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo sričių trumpose grandinėse.

Dar patrauklu ir tai, kad projekto įgyvendinimo vieta gali būti ir miestas (mieste steigiamos parduotuvės). Taip pat, siekiant sumažinti administracinę naštą pareiškėjams, buvo nustatyti fiksuotieji įkainiai kelioms išlaidoms, kad būtų supaprastinta jų administravimo tvarka.

– Kiek praėjusias metais buvo gauta paraiškų ir kokiai sumai?

2019 metais gauta 16 paraiškų už maždaug 1,5 mln. eurų. Tiesa, du pareiškėjai paraiškas atsiėmė. Trys paraiškos įvertintos neigiamai, viena paraiška dar vertinama, o 11 paraiškų skirta parama – 1,05 mln. eurų.

– Ačiū už pokalbį.