Dabar jauniesiems ūkininkams pasinaudoti europine parama yra dar lengviau, nes naujai patvirtintose taisyklėse yra daug supaprastinimų bei mažiau reikalavimų. Paramos lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Pradėjo nuo braškyno
L. Gaivelis pradėjo kurti ūkį prieš penkerius metus savo senelių 5 hektarų žemėje Širvintų rajone. Dabar jo laukuose vasarą kvepia braškėmis ir vis aukščiau stiebiasi šilauogių krūmai. Čia įrengta laistymo sistema, iškastas nemažas tvenkinys, pastatytas ūkinis pastatas.
Tokį pakankamai modernų uogininkystės ūkį jaunas vyras sukūrė pasinaudojęs KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ lėšomis. Gautą paramą jis panaudojo sodinukams įsigyti, infrastruktūrai sukurti, sodinimo, konsultavimo bei kitoms paslaugoms apmokėti.
„Iš pradžių pasodinau apie 30 arų braškių. O prieš dvejus metus jų plotą išplėčiau iki 1,4 hektaro ir dar įveisiau apie pusę hektaro šilauogių. Nemažai ploto yra palikta sėjomainai – sėjami miežiai, ankštinės kultūros ir pan., o po jų sodinamos braškės. Be europinės paramos niekaip nebūčiau galėjęs pradėti ūkininkauti, nes reikia didelių investicijų. Ši KPP priemonė labai padeda startuoti“, – pasakojo uogų augintojas.
Patiria didelę konkurenciją
Ūkininkauti L. Gaivelis pradėjo tuoj pat po studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete. Apie ES paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti jam papasakojo draugas, turėjęs projektų rašymo patirties. Jaunas vyras ryžosi nepraleisti tokios galimybės ir dabar tokiu apsisprendimu džiaugiasi.
„Pradėjau gilintis į žemės ūkį, važinėti po parodas. Ūkininkavimas šiuo metu mane yra labai sudominęs“, – kalbėjo jis.
Ūkininko pastebėjimu, užsiauginti neblogą uogų derlių Lietuvoje nėra problemos, tačiau daug sudėtingiau jį parduoti. L. Gaivelis per sezoną iš hektaro priskina apie 10 tonų braškių, kurias realizuoja turguose, parduoda supirkėjams ar pavieniams pirkėjams.
„Rasti kelią į rinką naujam augintojui yra labai sudėtinga. Braškynų atsirado gana daug. Štai pernai visi užsiaugino daug uogų. Be to, mūsų produkcija yra brangesnė už lenkišką. Todėl jaučiama didelė braškių augintojų konkurencija. Jei turi kam parduoti uogas už neblogą kainą, tai jų auginimas tikrai gali būti neblogas verslas. Pirkėjai galėtų labiau vertinti lietuvišką produkciją“, – sakė uogininkas.
Jaunasis ūkininkas ieško būdų, kaip sėkmingiau galėtų išpopuliarinti savo produkciją. Jis planuoja pirkėjams pasiūlyti suformuotą uogų krepšelį, kurį savo regione pristatytų užsakovui tiesiai į namus.
Ieško palankiausios nišos
Besigilindamas į žemės ūkį L. Gaivelis sugalvojo, kaip galėtų padidinti savo pajamas. Jis neseniai įsteigė mažąją bendriją, kuri teikia žemės ūkio paslaugas – pradėjo prekiauti biologiniu insekticidu, skirtu kultūrų apsaugai nuo grambuolio lervų.
„Pastebėjau, kad dėl grambuolio lervų prarandu braškių sodinukus ir netenku pajamų už uogas. Tuo metu jokių legalių šalyje priemonių prieš šį kenkėją nebuvo, nelegalių ir kenkiančių dirvožemio florai ir faunai chemikalų naudoti nesinorėjo. Todėl užregistravome ir pradėjome prekiauti biologiniu insekticidu, apie kurį sužinojau tarptautinėje parodoje“, – aiškino ūkininkas.
L. Gaivelis artimiausiu metu investicijų į savo ūkį neplanuoja, nes pirmiausia nori susigrąžinti įdėtas lėšas. Po kelerių metų jis ketina įvertinti pasiekimus, sukauptą patirtį ir nuspręsti, ką daryti toliau.
„Norint pajusti pasiektus rezultatus žemės ūkyje reikia laiko. Jei matysiu braškių auginimo perspektyvą, modernizuosiu savo uogininkystės ūkį. Kol kas geriausia būtų auginti keletą uogų rūšių. Vis tik, jei pasitaikytų didesnis užsakymas, iškart pereičiau prie vienos kultūros auginimo. Nebūtinai tai gali būti uogos – auginčiau ir česnakus ar kopūstus. Svarbiausia, kad atsivertų niša“, – tvirtino jis.
Parama – ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus
Jaunųjų ūkininkų skatinimas – vienas iš KPP prioritetų. Mūsų šalyje ūkininkų senėjimo problema itin opi, todėl būtina jaunimą skatinti tęsti ūkininkavimo tradicijas. Jaunieji ūkininkai neretai renkasi inovatyvias ūkio kryptis ir technologijas, tai užtikrina konkurencingumą ir padeda sukurti aukštesnę pridėtinę vertę.
KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ parama gali naudotis ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (paraiškos pateikimo dieną asmeniui dar neturi būti suėję 41 metai) ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai ir turintys (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, bet ne ilgiau nei per 36 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą, įsipareigojantys įgyti) reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos.
Parama teikiama ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai.
Prioritetas išlieka kuriantiesiems gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrųjį ūkį. Papildomų balų gauna ir tie jaunieji ūkininkai, kurie kuria bitininkystės ūkį ir kt.
Paramos suma vienam paramos gavėjui – 40 000 eurų kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
