Paramos lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Iškart pajuto privalumus

Stiprindama savo rinkodaros ir logistikos galimybes, Plungėje įsikūrusi žemės ūkio kooperatinė bendrovė (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ šiemet įsigijo du modernius pienvežius ir priekabą. Žengiant tokį investicinį žingsnį gera paspirtimi buvo KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ parama.

„Būtinai turėjome atnaujinti bendrovės turimą transportą. Kitu atveju būtume tarsi medinėmis kojomis. Modernūs pienvežiai padeda mūsų ūkininkams gauti daugiau pajamų, nes gera logistika leidžia lengviau pasirinkti geresnę kainą mokančius žaliavos supirkėjus“, – aiškino ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas.

Įsigijusi naujus 11 tonų talpos pienvežius kooperatinė bendrovė jau skaičiuoja ekonominę naudą – sumažėjo sąskaitos už transporto remontą, taupomi degalai. Kiekvienoje mašinoje įrengta pieno paėmimo duomenų sistema, atspausdinamas čekis, todėl su ūkininkais dėl pateiktos žaliavos nekyla ginčų. Modernios mašinos naudingos ir aplinkosaugos požiūriu, nes variklių CO2 emisija atitinka naujausius europinius standartus.

Planuojama, kad investicijos bendrovei turėtų atsipirkti per 5 metus.

Banko durų nevarstė

Stambiam pieno gamintojų kooperatyvui, kuriam priklauso apie pusę tūkstančio narių, dėl brangių pirkinių nereikėjo varstyti banko durų – ūkininkai turėjo savo santaupų. O mažiau kaip pusę reikiamos sumos vėliau padengė KPP priemonės paramos lėšos.

„Ne taip lengva atnaujinti transportą, kuriam reikia skirti dideles sumas. Modernus pienvežis kainuoja apie 120 tūkstančių eurų. Mažesniam kooperatyvui jį įsigyti be tokios geros KPP priemonės paramos būtų iš viso sudėtinga“, – pastebėjo J. Kuzminskas.

Pernai skirstant šios srities paramą įvyko svarbus pokytis. Daugiau nei 28,8 mln. eurų suma lygiomis dalimis paskirstyta 10 Lietuvos apskričių. J. Kuzminsko nuomone, toks sprendimas yra teisingas ir labai svarbus, nes milijoninės lėšos gali tolygiau pasiekti įvairius žemės ūkio produkcijos perdirbėjus.

Būtinas kokybiškas transportas

Pasak valdybos pirmininko, „Pieno gėlė“ bet kuriuo atveju būtų pirkusi naujus pienvežius bei priekabą – daugiau nei prieš dešimtmetį įsigytos trys mašinos jau nuvažiavo daugiau kaip 1,2 mln. kilometrų. Be paramos žaliavai vežti reikalingas mašinas kooperatyvas būtų įsigijęs, matyt, ne per vieną kartą.

„Kai dar tik pradėjome veiklą, iš Prancūzijos nusipirkome naudotus pienvežius, nes neturėjome pinigų, nebuvo ir paramos. Dabar mūsų bendrovė pajėgi sukaupti daugiau lėšų, planuoti tokius pirkinius. Du naujus pienvežius esame nupirkę tik už savo lėšas, o dar tris – pasinaudoję praėjusio laikotarpio KPP priemone. Stengiamės pasinaudoti europinės paramos galimybėmis, nes tai padeda sustiprinti mūsų konkurencingumą įtemptame pieno sektoriuje. Investuoti būtina laiku“, – tvirtino jis.

J. Kuzminskas priminė, kad pieno gamyba yra nenutrūkstamas procesas, taikomi itin griežti maisto saugos reikalavimai. Todėl gamintojų kooperatyvui visuomet būtina turėti patikimą ir kokybišką transportą, o kelyje įvykus incidentui sugebėti operatyviai pasiųsti atsarginį pienvežį, kuris perpumpuotų gabenamą pieną.

Pieno gėlė
Foto: Organizatorių archyvas

Įsteigė pieno gamintojų grupę

Jau devyniolika veiklos metų skaičiuojanti „Pieno gėlė“ – vienas iš lyderiaujančių pieno gamintojų kooperatyvų. Anksčiau bendrovei priklausė net apie 900 narių. Tačiau pastaraisiais metais garbaus amžiaus sulaukę pieno gamintojai traukėsi iš gamybos, be to, visas šalies pieno sektorius susiduria su sunkumais. Todėl gerokai sumažėjo ir kooperatyvo narių skaičius, bet parduodamo pieno kiekis išaugo.

„Pieno gėlei“ produkciją tiekiantys ūkininkai laiko apie 5000 melžiamų karvių, o vasaros metu per dieną primelžiama apie 75–80 tonų pieno, kuris parduodamas ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir didesnes kainas pasiūlantiems Lenkijos supirkėjams.

„Šiemet dirbome neblogai. Galėjome kooperatyvo nariams išdalyti nemažą priedą“, – pasidžiaugė J. Kuzminskas.

Pernai „Pieno gėlė“ ėmėsi ir perspektyvių organizacinių permainų. Ji su Šilutės rajone veikiančiu kooperatyvu „Pamario pienas“ ir kupiškėnų kooperatyvu „Pienininkai“ įsteigė pirmąją Lietuvoje pieno gamintojų grupę „Pieno partneriai“.

„Pajutome, kad tokios grupės jėga ir nauda yra didesnė, ir derėtis yra lengviau“, – tvirtino valdybos pirmininkas.

Vasarą per dieną „Pieno grupė“ supirkėjams galėjo pasiūlyti apie 150 tonų pieno. Didžioji jo dalis iškeliavo į Lenkiją.

Parama vienam projektui – iki 1,3 mln. eurų

2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ prioritetai – didinti perdirbėjų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines technologijas ir maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Šia parama naudojasi juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.

Pagal priemonę remiamas vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (arba) rinkodara, augalininkystės produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara; mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara; pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas ir kt.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1,3 mln. eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiui – iki 4 mln. eurų.

Paramos gavėjams finansuojama 40 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų, o 50 proc. intensyvumo parama gali būti skiriama gaminantiems ekologiškus žemės ūkio produktus asmenims (jei po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu įsipareigojama perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą) bei pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).