Ji teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu.
Paraiškas paramai gauti pagal minėtą priemonę šįmet apsidraudę ūkininkai dar gali spėti pateikti iki š.m. gruodžio 31 d. Jos priimamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. 2020 metais paraiškos dalies ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimui bus priimamos nuo sausio 2 d. iki gruodžio 31 d.
Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta per 2 mln. eurų. Lėšos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Pavojų didina ir klimato kaita
Jau įpratome girdėti pranešimus apie vis naujus afrikinio kiaulių maro atvejus, tačiau auga ir kitų ūkiniams gyvūnams pavojingų užkrečiamų ligų rizika. Mokslininkų nuomone, dėl klimato kaitos šalyje gali padaugėti jų sukėlėjų. Užkrato pernešėjai platina pavojingas ligas: mėlynojo liežuvio ligą, afrikinę arklių ligą ir kt.
Ligų sukėlėjai gali plisti naujais keliais. Pavyzdžiui, paukščių gripo plitimui įtaką gali daryti pasikeitę laukinių vandens paukščių migracijos keliai. Be to, šiltėjant klimatui ūkiniai gyvūnai gali tapti mažiau atsparūs.
Todėl gyvulių ar naminių paukščių augintojai vis dažniau rūpinasi, kaip būtų galima sumažinti galimus nuotolius.
Užauginta karvė – brangus turtas
Viena stambiausių ir moderniausių šalyje Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė jau daug metų draudžia savo galvijus. Ji laiko apie 1500 gyvulių, iš kurių – 700 melžiamos karvės, dirba 1700 hektarų žemės.
„Manau, kad nėra gerai nedrausti gyvulių. Užauginti karvę – daug kainuoja. Ji yra brangus turtas. Kai įvyksta koks nors draudiminis įvykis, gauname išmoką. Labai svarbu, kad galima naudotis KPP parama dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo“, – tvirtino bendrovės vadovas Petras Puskunigis.
Pasak jo, bendrovė draudžia ne tik galvijus, bet ir pasėlius, techniką. Bendrovės darbuotojai, bene pirmieji tarp šalies žemdirbių, buvo pradėti drausti nuo nelaimingų atsitikimų.
„Be draudimo vystyti gamybą būtų rizikingiau“, – konstatavo vadovas.
Apsidraudžiančių ūkių daugėja
KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų dalies draudimo įmokų kompensavimu, parama, gali būti teikiama apdraudusiems galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules ir naminius paukščius nuo ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių privalo būti išnaikinami visi į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys ūkiniai gyvūnai.
Ligos protrūkio faktas oficialiai turi būti pripažintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Kritinių ligų sąrašas nuolat plečiamas – dabar jame apie tris dešimtis pavojingų ligų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjo Edvardo Makšecko pastebėjimu, kasmet besinaudojančiųjų minėtos KPP priemonės parama skaičius auga ir jau artėja prie 100.
„Kasmet maždaug po dešimtį naujų ūkių pradeda naudotis šios KPP priemonės parama. Aišku, norėtųsi, kad jų būtų kuo daugiau. Bet kiekvienas ūkininkas apsisprendžia, kaip valdyti savo gamybos riziką. Kai užkratas liga patenka į ūkį, ir privalomai sunaikinami ūkiniai gyvūnai, ūkininkas iškart praranda pajamas. Specializuotas ūkis gali atsidurti ties bankroto riba. O draudimas tokiu atveju padeda išgyventi“, – dėstė ŽŪM patarėjas.
Padidėjo draudimo įmokos kompensacija
E. Makšeckas priminė, kad pakeitus taisykles, buvo patvirtintas didesnis maksimalus draudimo įmokos kompensavimo procentinis dydis – anksčiau buvo kompensuojama 65 proc., o dabar – iki 70 proc. draudimo įmokos, neviršijant nustatytos maksimalios kompensuojamos sumos. Draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ūkinių gyvūnų laikytojams gali būti kompensuojamos patirtos išlaidos tuomet, jei paraiška buvo pateikta iki draudžiamojo įvykio. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmokos suma paramos gavėjui negali viršyti draudžiamojo įvykio metu patirto nuostolio dydžio.
Pagal draudimo sutartį numatoma padengti apdraustos gyvūnų rūšies nuostolio suma (draudimo suma) turi viršyti 20 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertės. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi prisiimti tam tikrą nuostolių dalį. Pakeitus taisykles prisiimamų nuostolių procentinis dydis buvo sumažintas nuo 30 iki 20 proc.
Pareiškėjai gali gauti avansą
Paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas. ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas pabrėžė, kad paramos gavėjui suteikta galimybė gauti avansą, t. y. 70 proc. paramos sumos gauti anksčiau.
„Šis palengvinimas ūkininkui leidžia padėti spręsti apyvartinių lėšų įšaldymo problemą“, – pastebėjo E. Makšeckas.
Tuo atveju, jei apskaičiuota galutinė mokėtina paramos suma yra mažesnė už išmokėtą avanso sumą, paramos gavėjas privalo grąžinti gautą avansą ar jo dalį Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Bendra paramos gavėjui išmokėta paramos suma (įskaitant išmokėtą avanso sumą) negali viršyti paramos gavėjui apskaičiuotos mokėtinos paramos sumos.
Jei draudimo sutartis buvo keičiama ar buvo nutraukta, būtina pateikti visus draudimo sutarties pakeitimus. Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, būtina nurodyti patirto nuostolio dydį ir pateikti draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus.
Pažymėtina, kad parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Kaip pirkti draudimo paslaugą?
Siekiantis draudimo įmokos kompensacijos ūkininkas turi būti savo vardu įregistravęs laikomus ūkinius gyvūnus Ūkinių gyvūnų registre. Prieš teikiant paramos paraišką būtina sudaryti draudimo sutartį su draudimo įmone. Dėl draudimo paslaugų pirkimo galima kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ADB „Gjensidige“ Lietuvos filialą, AB „Lietuvos draudimas“.
Sudarius draudimo sutartį draudimo įmoką reikia sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Prieš sudarydami draudimo sutartį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus.
Jei pareiškėjas nėra perkančioji organizacija ir draudimo paslaugų vertė mažesnė kaip 58 tūkst. eurų, draudimo sutarčiai sudaryti jis turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip 3 skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina.
O kai perkamų draudimo paslaugų vertė lygi ar didesnė kaip 58 tūkst. eurų, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimai organizuojami vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.
Jei pareiškėjai yra perkančiosios organizacijos, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
