Paraiškas paramai pagal minėtą priemonę gauti galima pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose padaliniuose iki gruodžio 31 d. Galima naudotis ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacine sistema ŽŪMIS adresu www.zumis.lt.
Dabar pareiškėjai gali tikėtis gauti 100 proc. išmoką, siekiančią iki 17 220 eurų.
Šiam paraiškų priėmimo etapui, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, skirta 7 mln. eurų. Lėšos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Paveldėjo skanumynų receptus
Įsibėgėjus 2008-ųjų metų finansinei krizei nemažai jaunų žmonių, susidūrusių su įsidarbinimo problemomis, iš miesto patraukė į kaimą. Tarp jų buvo ir Ieva Masteikaitė, kuri Kaune buvo pragyvenusi jau apie aštuonerius metus. Paskatinta savo tėvų – ūkininko ir pedagogės – ji grįžo į gimtąjį Kriūkų miestelį Šakių rajone ir įsteigė įmonę.
Viešąjį administravimą ir verslo administravimą studijavusi moteris iš pradžių užsiėmė rankų darbo papuošalų gamyba, o prieš trejus metus nusprendė pradėti naują veiklos etapą – teikti viešojo maitinimo paslaugas. Sumanymą ji įgyvendina kartu su tėvais ir iš sostinės gimtinėn gyventi grįžusia seserimi. Masteikų šeima įsteigė mažąją bendriją (MB) „Kriūkų cukrainė“, o Ieva tapo jos vadove.
„Pasitarėme ir sumanėme Kriūkuose įkurti šeimyninę kepyklėlę ir cukrainę, kurioje vienu metu apie 10 lankytojų galėtų gerti kavą ar arbatą ir ragauti mūsų skanumynus. Prekiausime ką tik iškeptomis bandelėmis ar pyragėliais. Pati moku kepti, tą daryti mokėjo ir mano močiutė, ir prosenelė. Iš jų paveldėjau keletą receptų, pagal kuriuos iškepti pyragai ir sausainiai mūsų šeimai yra labai skanūs. Tikimės, kad tokie kepiniai sužavės ir mūsų lankytojus“, – pasakojo I. Masteikaitė.
Pavyko ne iš pirmo karto
Masteikų šeimai neteko svarstyti, kur patogiau būtų pradėti savo verslą, nes buvusių miestelio kultūros namų pastate valdo nemažas patalpas. Vis tik geram startui mažoji bendrija neturėjo pakankamai lėšų, o daug skolintis nenorėjo. Tuomet bendrijos nariai rado išeitį – išstudijavo KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paramos teikimo sąlygas, su konsultantais parengė projektą ir pateikė paraišką.
Pirmą kartą atrankos kartelės įveikti nepavyko. I. Masteikaitė rankų nenuleido ir po kurio laiko MB „Kriūkų cukrainės“ projektas sulaukė sėkmės.
„Šios priemonės parama yra patraukli, nes suteikiamas šimtaprocentinis finansavimas. Tai labai svarbi paskata, nes pradėti verslą neturėjome didelių finansinių galimybių. Be to, labai svarbu, kad iškart gavome avansą. Jau nusipirkome modernią kepyklos įrangą: krosnį, tešlos kildinimo spintą, nerūdijančio plieno stalus ir kita“, – sakė bendrijos vadovė.
Pasak jos, projekto realizacijos tempas nėra greitas, nes reikia tinkamai įrengti senas patalpas – daug ką stengiamasi daryti savo rankomis, daugiausia naudojamos šeimos sutaupytos lėšos.
Turi daug sumanymų
Kepyklėlės ir cukrainės steigėjai tiki gera savo verslo perspektyva. Jie įvertino aplinkybę, kad Kriūkų seniūnija nėra maža, artimiausi galimi konkurentai įsikūrę Šakiuose – net už 30 km. Šeimos verslo klientais turėtų būti ne tik vietiniai žmonės. Kita galima cukrainės lankytojų grupė – turistai.
„Mūsų rajonas gana gerai vysto turizmą. Čia yra lankytinų objektų, pavyzdžiui, Gelgaudiškių ir Zyplių dvarai, įdomūs objektai Plokščiuose ir kitur. Įvertinome ir tai, kad Kriūkuose tvarkomas Svetošino dvaras. Todėl tikimės, kad turistai mielai užsuks ir mūsų cukrainę“, – svarstė I. Masteikaitė.
Jos pastebėjimu, kaime sunkiau nei mieste pradėti vystyti savo verslą, nebent yra labai perspektyvi idėja ar būtų steigiamas mieste veikiančios įmonės filialas. Vis tik direktorė sunkumų nebijo.
„Jei nepavyks šis verslas, tikrai turėsime galimybių realizuotis kitoje srityje. Nežadame sustoti tik atidarę cukrainę, turime įvairių sumanymų. Orientuojamės į bendruomeniškumą, o ne į didelį pelną“, – tvirtino I. Masteikaitė.
Kas gali kreipti paramos?
Į KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paramą gali pretenduoti fiziniai asmenys bei naujai įsteigti privatūs juridiniai asmenys.
Fiziniai asmenys bus tinkami pareiškėjai, jei nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. nėra vykdę ne žemės ūkio ekonominės veiklos arba per nurodytą laikotarpį ją vykdė mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne. Privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos.
Visi pareiškėjai turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, būti savarankiški. Savarankiškumo reikalavimas nėra taikomas ūkininkams.
Supaprastino tvarką
ŽŪM atstovai pabrėžia, kad paramos gavimo sąlygos ir tvarka yra labai supaprastintos – tereikia užpildyti parengtą paraiškos ir verslo plano formą.
Šiemet buvo nustatyta nauja didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti. Dabar pareiškėjai gali tikėtis gauti 100 proc. išmoką, siekiančią iki 17 220 eurų. Šiais metais būsimieji verslininkai turės galimybę pretenduoti tik į paramą, mokamą pareiškėjui kaip išmoką. Paramos modelio, kai kompensuojamos tinkamos finansuoti išlaidos (pernai siekusios iki 40 tūkst. eurų), neliko.
Būsimi verslininkai turi atkreipti dėmesį, kad norint gauti paramą pagal minėtą priemonę yra svarbūs trys įsipareigojimai. Iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos būtina sukurti bent vieną darbo vietą, susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos. Sukurtą darbo vietą privaloma išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Taip pat – pradėti įgyvendinti verslo planą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. įsigyti numatytas investicijas.
Be to, reikia vykdyti pelningą ekonominę veiklą – gauti nors eurą grynojo pelno.
Remiama ne bet kokia veikla
Parama skiriama: ne žemės ūkio veiklai pradėti; ekonominei veiklai, nurodyta ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK); projekte numatytai produktų gamybai, apdorojimui, perdirbimui, bet galutinis produktas negali būti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Be to, įgyvendinant vieną projektą galima numatyti keletą remiamų ekonominės veiklos rūšių.
Neremiama veikla: didmeninė prekyba; žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei akvakultūra, išskyrus paslaugas žemės ūkiui; paslaugų žemės ūkiui teikimo veikla, kai paraišką teikia pareiškėjas, vykdantis žemės ūkio veiklą; apgyvendinimo veikla; už paramos lėšas įgyto turto nuoma; krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla; kitos taisyklėse nurodytos veiklos.
Žemiausia kartelė – 45 balai
Pareiškėjų projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už atitiktį jiems bus suteikiami balai – didžiausias galimas balų skaičius vienam pareiškėjui yra 100.
Pavyzdžiui, jei įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti ne mažiau kaip vieną nesezoninę darbo vietą – suteikiami 25 balai.
Kai projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų praėjusiais kalendoriniais metais (atrankos balai neskiriami, jeigu projekte numatyta teikti tik mobiliąsias paslaugas): 4 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį – 15 balų; nuo 2 iki 4 (neįskaitytinai) procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį – 10 balų; iki 2 (neįskaitytinai) procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį – 5 balai.
Yra ir daugiau kriterijų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paraiška atmetama.
