Konferenciją surengė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybe bei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Į Kelmę plūdo lietuvybės ištroškę žmonės

Tradiciniai amatininkai bei tautinio paveldo kūrėjai susirinko į Kaišiadorių rajono Žaslių kultūros centrą, kurio padalinys – Žaslių tradicinių amatų centras pernai buvo pripažintas kaip sėkmingiausiai vystantis veiklą.

Šiemet šis apdovanojimas iškeliavo į Kelmę, taip pat – ir 4000 eurų premija už tradicinių amatų puoselėjimą ir garsinimą skirta Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centrui.

„Tai svarbus mūsų ilgamečio darbo vainikavimas. Mes išskiriame tuo, kad vykdome daug veiklų ir plačiai apimame tautinį paveldą – nuo įvairių tradicinių amatų iki etnomuzikavimo“, – sakė Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė.

Ji priminė, kad Kelmėje dar 1988 metais buvo surengti pirmieji kankliavimo kursai. Prisijungus baltų bendrijos „Romuva“ stovyklai, šie kursai išaugo į regioninius Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus, tapo nuolat atsinaujinančiu tautinės kultūros reiškiniu, populiarinančiu senąją baltų pasaulėjautą, etninį muzikavimą, tradicinius amatus.

„Į Kelmę nuolat plūdo milžiniški žmonių, ištroškusių tautiškumo ir lietuvybės, srautai. Taigi mes ilgai ir nenutrūkstamai puoselėjame tautinį paveldą, stengiamės įvairiomis formomis ir įvairaus amžiaus žmonėms perduoti tautinio paveldo produktų kūrimo patirtį“, – sakė N. Jokubauskienė.

Kai Žemės ūkio ministerijos iniciatyva šalyje buvo pradėti steigti tradicinių amatų centrai, kelmiškiai nesnaudė ir, įkūrę tokį centrą, dar sustiprino savo veiklą ir toliau sėkmingai puoselėja tradicinius amatus.

Turi kuo didžiuotis

Kelmiškiai turi daug kuo pasididžiuoti. Pirmiausia, kaip ir dera Kelmės kraštui, kur gimė ir kūrė Lietuvos akmenorių patriarchas Juozas Liaudanskis, – akmentašystės amatu. Akmentašystės tradicijas populiarina meno kūrėjas, atestuotas tradicinių amatų meistras Valdas Bandza.

„Čia mūsų išskirtinė veikla, prie centro yra įkurtos dirbtuvės akmentašystei populiarinti, organizuojame simpoziumus, kūrybines akmentašių stovyklas. Kelmę puošia 40 akmentašių meistrų sukurtų skulptūrų. Neapleidžiame audimo, tautodailininkė, atestuota tradicinių amatų meistrė Ona Butvilienė nuo pat pirmųjų kursų moko austi, padeda namuose statyti stakles ir moterims perimti audimo tradicijas. Drožybą puoselėja apeiginių medžio lazdų kūrėjas, tautodailininkas Mečislovas Ežerskis, turintis savo privatų muziejų. Plėtojami ir kiti amatai: riešinių mezgėjų, pynimo iš šiaudelių, kiaušinių margintojų ir kt. – iš viso bene 27 tautinio paveldo veiklos“, – pasakojo Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja.

Premija garsiai žolininkei

Sėkmingiausiai 2019 metais dirbančio tautinio paveldo maisto produktus gaminančio tradicinio amatininko apdovanojimas renginyje buvo įteiktas garsiai Lietuvos žolininkei ir provizorei farmakognostei Jadvygai Balvočiūtei iš Gyvolių kaimo, Mažeikių rajono. Jai skirta 2 000 eurų dydžio premija už tradicinio amato puoselėjimą ir skleidimą.

Žolininkystę populiarinanti tradicinių amatų meistrė iš savo ekologiniame ūkyje išaugintų ir gamtoje surinktų augalų gamina daug įvairių žolelių arbatų ir vaistažolių mišinių, kuriuos vertina daugybė Lietuvos žmonių.

„Esu labai dėkinga už tokį apdovanojimą, tai parama ir paskata ekologiniam ūkiui, visam kolektyvui, kuris nuoširdžiai ir sąžiningai dirba. Manau, kad vaistažolės turi būti ekologiškai auginamos. Mūsų ūkis neturi didelių pelnų, o tokiame ūkyje reikia daug rankų darbo, išlaidų. Tad paskata mums labai svarbi“, – premija džiaugėsi J. Balvočiūtė.

Įvertintas kalvystės meistras

Sėkmingiausio šių metų tradicinių amatų meistro vardą pelnė ir memorialinių paminklų viršūnes, kryžius gaminantis kalvis iš Žemaitijos Virgilijus Mikuckis. Jam taip pat skirta 2 000 eurų premija už tradicinio kalvystės amato puoselėjimą savo krašte ir šio amato skleidimą kaimyninėse valstybėse, organizuojant parodas, plenerus, šventes, demonstruojant ir mokant šio amato jaunimą bei suaugusius.

Laureatas savo darbais yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kryždirbystės meistras yra nuolatinis tarptautinių kalvių švenčių Mažeikiuose bei tarptautinių plenerų Lietuvoje dalyvis ir organizatorius. Svarūs apdovanojimai jam ne naujiena – V. Mikuckis yra pelnęs VI-osios Pasaulio žemaičių dailės laureato, kalviškosios kryždirbystės konkurso ,,Lietuvos Kalvių kalvis“ laureato, respublikinės liaudies meno parodos ,,Aukso vainikas“ laureato apdovanojimus.

„Kryždirbystė yra populiari ir reikalinga. Maloniausia, kai kartu su kolegomis kalviais rengiame bendrus projektus. Kai visi drauge susirenkame ir kuriame, malonu ir patiems, ir visuomenei reikalingų darbų sukuriame“, – kalbėjo premija apdovanotas meistras.

V. Mikuckio rankose gimsta unikalūs kryžiai, sietynai, šviestuvai, žvakidės, jis atlieka sudėtingus metalo plastikos darbus. Savo sukurtais darbais jis prisidėjo prie paminklų kūrimo Užvenčio krašto šviesuoliams, poetui Vytautui Mačerniui, filosofui Justinui Mikučiui, sausio 13-osios aukoms atminti prie Vilniaus televizijos bokšto ir kt. Nemažai jo kūrinių iškeliavo į Suomiją, Airiją, Norvegiją, Vokietiją, Ameriką. Kalvio darbų yra įsigijęs Suomijos meno ir dizaino institutas, Narvos pilis Estijoje, jo kūrinių yra ir Lietuvos prezidentūroje.

2020-ieji – Tautodailės metai

Konferencijoje pranešimus skaitė tautinio paveldo ekspertai, tautinio paveldo produktų kūrėjai. Pranešėjai analizavo tradicinių amatų išsaugojimo svarbą, populiarinant senuosius nykstančius amatus. Buvo kalbama ir apie UNESCO programas Lietuvoje.

Palydint besibaigiančius Žemaitijos metus (2019-ieji buvo paskelbti Žemaitijos metais)
apžvelgta, kas nuveikta atskiruose Žemaitijos rajonuose bei Mažosios Lietuvos dalyje.

2020-ieji bus Tautodailės metai. Apie tai išsamų pranešimą skaitė Jonas Rudzinskas, Lietuvos Tautodailininkų sąjungos pirmininkas. Pasak VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistės dr. Birutės Basiulienės, kitais metais
numatoma tęsti Tautinio paveldo produktų sertifikavimo skatinimą per amatų centrus, skatinant amatų meistrus mokyti amato ir perduoti savo patirtį kitiems, ruošti neformalaus mokymo programas. Tautinio paveldo produktams skiriama valstybinė apsauga. Tradiciniams amatininkams teikiama valstybės pagalba, skatinant juos kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos pirmininkė Jolanta Kubolienė pasakoja, kokią paramą tautodailininkai gali gauti ir ko reikia, kad sėkmingai parduotum savo produkciją.