Todėl daugeliui jų išsilaikymo rinkoje ramsčiu tapo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ parama.
Šiemet smulkieji ūkininkai jau antrą kartą gali kreipti paramos pagal minėtą priemonę. Paraiškos bus priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose padaliniuose iki gruodžio 31d. Jas galima teikti ir naudojantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacine sistema – www.zumis.lt.
ŽŪM atstovai pabrėžia: jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal šią KPP priemonės veiklos sritį, pakartotinai parama gali būti skiriama tik kitai remiamai veiklai. Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal priemonės veiklos sritį, jam skiriami papildomi balai.
Šiuo paraiškų priėmimo etapu paramos gavėjams numatyta išskirstyti per 9,8 mln. eurų paramos. Lėšos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Padidino darbo našumą
Vilniaus rajone erdviai įsikūrusio Česlavos Platkauskienės ekologinio mišraus ūkio gamybos apimtys pastarąjį dešimtmetį mažėjo, todėl sukaupti jo modernizacijai reikiamų lėšų darėsi vis sunkiau. O atnaujinti dar nuo tarybinių laikų dirbusią žemės ūkio techniką buvo būtina – ji buvo neefektyvi ir dažnai lūždavo. Ūkininkė pirmiausia nusipirko pigesnį traktorių, o moderniems padargams pinigų pristigo.
Tuomet Č. Platkauskienė pirmą kartą ryžosi pasinaudoti europine parama ir liko patenkinta. Padedama konsultantų ūkininkė sėkmingai parengė paraišką paramai gauti pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ ir netrukus džiaugėsi naujais pirkiniais. Įsigyti žemės ūkio padargai – plūgas, šieno vartytuvas, šienapjovė, bulvių sodinamoji, freza – leido žymiai padidinti ūkio darbo našumą.
„Europinė parama labai buvo reikalinga. Be jos ūkininkauti ūkį būtų labai sunku. Juk su senais padargais sunkiai begalėjome dirbti. Būtume įsigiję ir modernesnį traktorių, tačiau visiems naujiems pirkiniams būtume pristigę pinigų“, – kalbėjo ekologinio ūkio savininkė.
Turi nuolatinių pirkėjų
Č. Platkauskienė savo apie 15 hektarų dydžio ūkyje laiko mažą mėsinių avių bandą, keletą karvučių, pulką vištų, augina bulves ir kt. Pagrindinės pajamos – iš pieno, avių, kiaušinių pardavimo. Ūkininkė gali pasidžiaugti nuolatiniais pirkėjais, kurie patys atvažiuoja į ūkį įsigyti užsakytos produkcijos.
„Galėtume laikyti daugiau gyvulių, bet nebūtų kur viską realizuoti. Sumažėjo vartotojų, be to, keičiasi jų mitybos įpročiai. O pieno kaina labai maža. Neapsimoka laikyti ir daugiau avių, o ir nuo vilkų yra tikras vargas apsisaugoti. Susiduriame ir su gamtos sukeltomis problemomis. Štai šiemet dėl sausros stinga pašarų, tenka mažinti gyvulių skaičių. Nežinau, ar pavyktų jauniems žmonėms iš tokio ūkio išgyventi. O man su vyru gaunamos pajamos – priedas prie pensijos“, – atviravo ūkininkė.
Perėmė ekologinio ūkininkavimo tradiciją
Moteris iš miesto persikėlė gyventi į kaimą kone prieš 20 metų, kai iš savo tėvo paveldėjo ekologinį ūkį. Ūkininko duona jai nebuvo svetima. Č. Platkauskienė sėkmingai išplėtė ūkį, kuriame vienu metu laikė apie pusšimtį avių, o pati dalyvavo Lietuvos avių augintojų asociacijos veikloje. Vis tik bandos dydį jai teko optimizuoti, nes augintojai priaugino tiek avių, kad vidaus rinkoje atsirado jų perteklius. Be to, palyginti brangios avienos paklausa Lietuvoje kol kas dar per maža.
Ekologinis ūkis reikalauja daug rankų darbo. Pagrindinius darbus Č. Platkauskienė nudirba su vyru, neretai savaitgaliais padeda ir vaikai, o prireikus pasikviečia talkininkų.
„Ekologišką produkciją galima brangiau parduoti, bet ir darbo žymiai daugiau. Tokiame ūkyje chemikalų nepanaudosi – tenka dirbti rankomis“, – sakė ūkininkė, tęsianti iš savo tėvo perimtas ekologinio ūkininkavimo tradicijas.
Sulaukė daugybės paraiškų
Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, jie skaičiuojami tūkstančiais. Ūkių, turinčių iki 10 hektarų, šalyje yra apie 114 tūkst. Daug smulkių ūkininkų gaunamomis pajamomis dažniausiai pasigirti negali, o norint išlikti rinkoje būtina modernizuoti ūkius. Neatsitiktinai KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ parama labai populiari.
Štai šiemet pirmojo kvietimo teikti paraiškas pagal šią priemonę metu norinčiųjų gauti paramą buvo gerokai daugiau nei skirta lėšų. Savo ūkius plėsti ir modernizuoti siekiantys žemdirbiai pateikė paraiškų net už 19 mln. eurų, o skirta buvo 10 mln. eurų.
ŽŪM atstovų pastebėjimu, akivaizdu, kad naujas paramos modelis, kai buvo supaprastintas paramos teikimas, taip pat ir reikalavimai paramai gauti smulkiesiems ūkininkams pasirodė itin patrauklus.
Taisykles patobulino
ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė pabrėžė, kad antrojo kvietimo etapo taisyklėse atsirado pokyčių.
„Pagrindinis skirtumas – jei pareiškėjas pagal šią priemonę nėra gavęs paramos, tuomet jam skiriami papildomi balai. Be to, jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal šios priemonės veiklos sritį, pakartotinai parama gali būti skiriama tik kitai remiamai veiklai. Pavyzdžiui, jei parama buvo gauta žemės ūkio produktų gamybai, tai dabar pareiškėjas galėtų kreiptis tik dėl paramos žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, perdirbimui ir tiekimui rinkai“, – aiškino ji.
ŽŪM vyriausioji specialistė priminė, kad parama pagal minėtą KPP priemonę teikiama žemės ūkio produktų gamybai bei žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) valdoje, perdirbimui ir tiekimui rinkai. Paramos gali prašyti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys. Jie turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos būti įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį.
Parama teikiama smulkiųjų ūkių valdytojams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 iki 7 999 eurų.
Didžiausia išmokos suma – 15 000 eurų
Didžiausia išmokos suma vienam verslo planui įgyvendinti – 15 000 eurų. Ji mokama dviem etapais: pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. išmokos sumos, išmokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po sprendimo skirti paramą, antroji išmokos dalis, sudaranti 20 proc. išmokos sumos, mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo.
Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos – apie tai, jog pradedamas įgyvendinti verslo planas, ūkininkas privalo informuoti NMA raštu. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.
Paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir už tai joms bus skiriami atrankos balai. Privalomas surinkti mažiausias atrankos balų skaičius – 35.
