Šiemet ketvirtasis paraiškų priėmimo paramai pagal šią priemonę gauti etapas vyks iki gruodžio 31 d. Jam iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto skirta per 235,5 tūkst. eurų paramos lėšų.
Ūkininkai, dalyvaujantys žemės ūkio produktų kokybės sistemose, paraiškas gali pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Sunkiai įdirbo dirvą
Kauniečiai Asta ir Linas Merkevičiai ekologinį uogininkystės ūkį ryžosi kurti savo žemėje Vilkaviškio rajone, kur nešienaujamose pievose žolės siekė 2 metrų aukštį. Prieš ketverius metus jie nenaudodami jokių chemikalų išvalė 3,5 hektarų plotą ir pasodino vitaminų lobyną sukaupiančias aronijas. Jaunieji žemdirbiai atidžiai rinkosi šią mažiau priežiūros reikalaujančią kultūrą.
„Reikėjo tokio augalo, kuris tiktų kalvotam nederlingam dirvožemiui, būtų atsparus ligoms ir kenkėjams, o mes galėtume suderinti gyvenimą mieste ir ūkininkavimą. Žinojome, kad ne visada galėsime derlių nuimti bent kartą per savaitę, todėl nesirinkome desertinių uogų auginimo. Kitas mūsų svarbus sprendimas – pirkti nors ir brangius, bet kokybiškus sodinukus“, – aiškino ūkio savininkė A. Merkevičienė, turinti lituanistės ir agronomės diplomus.
Ji pabrėžė, kad didžiausia problema buvo geras dirvos įdirbimas ir vaiskrūmių priežiūra nuo piktžolių. Tam prireikė daug sunkaus rankų darbo. Be to, gerindami dirvožemį jaunieji ūkininkai sėkmingai naudojo perpuvusių pjuvenų, šiaudų ir žievių mulčią.
„Ravint krūmus teko atiduoti labai daug jėgų. Pirmaisiais metais turėjome rūpesčių ne tik dėl piktžolių, bet ir dėl stirnų, kurios apgraužė nemažai sodinukų. Svarstėme, ar aptverti teritoriją tvora. Dėl to buvau didžiausia skeptikė. Vyrui sakiau, kad mes įsibrovėme į stirnų gyvenamą teritoriją, turime su jomis ir su kiškiais pasidalinti. Labai neūkiškas požiūris, bet man tai ir yra gyvenimas darnoje su gamta“, – nelengvą pradžią prisiminė ūkininkė.
Gražiai pateikti produkciją – svarbu
Dar po metų Merkevičiai aronijų plotus išplėtė iki 8,5 ha hektarų. Moteris sako, kad dabar vegetacijos metu pažvelgus į vešintį uogyną, širdį užlieja maloni šiluma – buvo verta dėl to stengtis.
„Produkcijos dar daug neišauginame, nes aronijų krūmai dar labai jauni. Vidutiniškai nuimame po toną iš hektaro. Produkciją parduodame sulčių spaudėjams, tyrių ar gėrimų gamintojams. Užsakymų kartais būna daugiau, nei galime įvykdyti. Mums sudėtinga nuskinti uogas per trumpą laiką, nors ir padeda abiejų tėvai“, – kalbėjo A. Merkevičienė.
Vis tik ūkininkai nesiorientuoja vien tik į didžiuosius supirkėjus. Savo produkciją jie parduoda ir mažais kiekiais smulkesniems vartotojams. Norėdami tinkamai pristatyti aronijų bei jų sulčių išskirtinumą kauniečiai pasinaudojo KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama, kuri padėjo pasigaminti pakuotes, etiketes, susikurti dizainą.
„Gražiai pateikti ir reklamuoti savo ūkio produkciją yra ypač svarbu. Labai pozityviai vertinu europinę paramą – ne kiekvienoje verslo srityje suteikiama tokių galimybių. Be jos smulkiam ekologiniam ūkiui būtų labai sunku išsilaikyti. Štai pasinaudoję kita KPP priemone įsigijome nedidelį traktorių ir pasėlių priežiūros techniką“, – pasidžiaugė ūkio savininkė.
Ekologinis ūkininkavimas – gyvenimo dalis
Aronijų augintojai jau svarsto apie tolimesnę savo ūkio plėtrą ir galimybes naudotis kitomis KPP priemonėmis. Kol kas dar neapsisprendė, kokias vaisines kultūras toliau sodins. Šiuo metu jie 3,5 hektarų yra užsėję baltaisiais dobilais, o pusę hektaro – daugiametėmis žolėmis.
„Iš viso turime apie 20 hektarų žemės, bet dirbame tik 13 hektarų. Visą kitą plotą užima miškeliai, tvenkinukai ir balos – esame šalia Jono Basanavičiaus gimtinės Ožkabalių pašonėje, kur karaliauja bebrai, gulbės, gervės. Į šią teritoriją nesibrausime“, – tvirtino A. Merkevičienė.
Ekologinis ūkininkavimas jai tapo gyvenimo dalimi. Ūkininkė prisipažino, kad pastaruoju metu ūkyje stengiasi patausoti savo nugarą – kineziterapeutas padėjo susiprasti, ką reiškia darbo ir poilsio režimas.
„Vasaros metu atostogų beveik niekada neturime, tačiau kartais po savaitės darbo mieste būna labai smagu padirbėti gryname ore – be išmaniųjų technologijų. Aišku, artimųjų pagalba yra tarsi išganymas. O sumažėjus darbų rudenį, žiemą ir anksti pavasarį galime pailsėti net ir šiokiadienių vakarais“, – sakė ekologinio ūkininkavimo šalininkė.
Padeda populiarinti kokybišką produkciją
ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Mikaliūnienė pastebėjo, kad ketvirtajame paraiškų priėmimo paramai pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ etape taisyklės lieka tos pačios.
„Ši priemonė leidžia efektyviau populiarinti kokybišką, sveiką produkciją, pabrėžti jos išskirtinumą. Žemdirbiams kompensuojamos papildomos, su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusios išlaidos: produktų etiketės, pakuotės dizaino sukūrimo ir įsigijimo, informacinės medžiagos apie tiekiamų rinkai produktų ypatybes maketavimo ir spausdinimo, produktų sertifikavimo, kontrolės, tyrimų, reikalingų įrodyti atitiktį keliamiems reikalavimams“, – priminė ŽŪM vyriausioji specialistė.
Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai). Ji teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems vienoje ar keliose iš šių kokybės sistemų – ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų ir nacionalinė žemės ūkio ir maisto produktų (NKP) kokybės sistemose.
Šiuo paraiškų rinkimo etapu NKP kokybės sistemoje dalyvaujančių pareiškėjų paramos paraiškos nepriimamos. Pasak ŽŪM atstovų, NPK sistemų specifikacijos šiuo metu dar nesuderintos su Europos Komisija.
Kiek skiriama paramos?
Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba tiems, kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN) arba garantuoto tradicinio gaminio (GTG) registre, gamintojų sąraše dienos.
Siekiantys dalyvauti ekologiškų produktų kokybės sistemos veikloje, pareiškėjai turi auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai neperdirbtus arba perdirbtus ekologiškus produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus), skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti, bei turėti tai patvirtinantį nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotą patvirtinamąjį dokumentą. Parama šios sistemos dalyviams siekia iki 2 998 eurų.
ES pripažintų produktų kokybės sistemos dalyviai turi gaminti ir tiekti rinkai produktus, kurių pavadinimai įtraukti į ES duomenų sistemą ir įregistruoti viename ES iš registrų: saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos geografinės nuorodos (SGN) arba garantuoto tradicinio gaminio (GTG). Taip pat pareiškėjas turi būti įrašytas į paskirtosios kontrolės VMVT tvarkomą produktų, kurių pavadinimai yra įregistruoti SKVN ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąrašą. ES pripažintų produktų gamybos sistemų dalyviams parama siekia 2 776 eurų.
Vykdantiesiems veiklą pagal šią priemonę parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Finansuojamos išlaidos – būtinos numatytai veiklai vykdyti ir numatytos paraiškoje bei patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos.
