Didelių investicijų naštą palengvins gauta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama.

Šiemet jau antrą kartą galima kreiptis paramos pagal minėtą priemonę. Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose iki š. m. lapkričio 29 d.

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 25 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Įdiegs iš principo naują technologiją

Didžiausias Lietuvoje sodininkystės ūkis „Naradava“, įsikūręs Pasvalio rajone, dešimtmečiais garsėja savo kokybiškais obuoliais. Jo tradicijos siekia dar tarpukario metus, kai šiame krašte klestėjo Juodžionių dvaro savininkų Šilkarskių sodas ir medelynas.

Šiuolaikinės aštrios konkurencijos sąlygomis obuolių augintojams svarbu pasirinkti ne tik tinkamas ir vartotojų mėgstamas obuolių veisles, bet ir kuo ilgiau išlaikyti kokybišką produkciją. Tai leidžia ūkiui turėti tolygesnę pajamų apyvartą, o vartotojams smagu ištisus metus skanauti lietuviškų obuolių.

Pasinaudojus KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama, sodininkystės ūkis numatęs saugyklose atnaujinti tris obuolių saugojimo kameras. Jos bus talpesnės – apie 500 tonų – nei esamos, o produkciją bus galima kokybiškai išlaikyti ištisus metus – obuoliai atrodys kaip neseniai nuskinti.

„Modernizuoti saugojimo kameras yra būtina, nes turima įranga jau blogai šaldo bei ventiliuoja. Bus panaudota nauja technologija, kuri leis derlių kokybiškai saugoti beveik dvigubai ilgiau nei iki šiol – ištisus metus. Bus lengviau valdoma ir ekonomiškesnė įranga, galėsime sutaupyti elektros, nebebus naudojamas ozono sluoksnį ardantis freonas“, – pagrindinius privalumus vardijo „Naradavos“ bendrovės vadovas Aloyzas Grygalis.

Pasak jo, iš principo naują obuolių saugojimo technologiją bendrovė rinkosi labai atidžiai, sėmėsi patirties pažangiuose sodininkystės ūkiuose užsienyje. Saugyklą atnaujinti turėtų lenkų specialistai.

Darbą palengvins ir nauja technika

Dabar A. Grygalis kiek susirūpinęs, kad saugyklos rekonstrukcijos darbus būtų suspėta atlikti iki kito sezono. Jaudintis yra dėl ko – lėtai sukasi biurokratinė karuselė.

„Pastatyti saugyklas galima per mėnesį, o apie metus, matyt, užtruks biurokratinės procedūros: statybų leidimai, projektavimai ir kitokių reikiamų leidimų bei popierių surinkimai“, – nerimavo vadovas.

„Naradavos“ ūkis eina koja kojon su pažanga, nuolat atsinaujina, įdiegdamas pažangiausias vaisių saugojimo technologijas. Štai prieš penkiolika metų bendrovė pirmoji šalyje įsirengė kameras su sumažintu deguonies kiekiu. Vėliau sekė nauji įvairūs modernizacijos projektai, kuriems Pasvalio krašto sodininkai naudojo savo ir Europos Sąjungos paramos lėšas.

Šiemet vykdomas modernizacijos projektas, kuriam suteikta europinė parama, taip pat neapsiribojo vien tik saugyklų atnaujinimu. Bendrovė ką tik įsigijo du elektrinius krautuvus, bus įrengiama nauja rūšiavimo-fasavimo linija ir nupirkta du tūkstančiai konteinerių obuoliams sudėti. Pernai bendrovė, pasinaudojusi kuklesne KPP parama investicijoms į žemės ūkio valdas, įsigijo du traktorius ir krautuvą.

„Investicijos leis siekti geresnių rezultatų, o nauja technika palengvina darbą, mažiau turėsime išlaidų remontui“, – pastebėjo A. Grygalis.

Naradava
Foto: Organizacijos nuotr.

Produkcija keliauja už Lietuvos ribų

Pasvaliečių ūkio sodai apima per 300 hektarų, kur dera iki 30 veislių obelų, iš kurių pagrindinių – iki 10 veislių. Gerais metais čia priskinama iki 7000 tonų obuolių. Tačiau šiemet sodininkų nuotaikos liūdnos, nes labai didelę dalį derliaus pražudė pavasarinės šalnos.

„Naradavos“ ūkio sertifikuoti nacionalinės kokybės obuoliai parduodami ne tik ant lietuviškų prekystalių, bet iškeliauja ir į Latviją, Estiją. Bendrovės sodai palaipsniui atnaujinami. Vis tik vadovas nepuoselėja planų jų plėsti. Anot jo, didesnė tikimybė, kad sodus teks mažinti, nes kaime trūksta darbuotojų.

Sodai reikalauja daug rankų darbo: vaismedžius reikia genėti, vaisius skinti, rūšiuoti. Ūkyje nuolat dirba apie 55 žmones, o beveik antra tiek samdoma sezoniniam darbui.

Bendrovė nuo seno garsėja ir obuolių perdirbimo cecho produkcija. Čia pagaminta tyrelė, skirta vaikams, ir išvirtas džemas taip pat parduodami ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių rinkose.

Naradava
Foto: Organizacijos nuotr.

Vienam projektui – iki 50 000 eurų

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimui ir realizavimui, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimui.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 000 eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 000 eurų.

Paraiškas gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.

Fiziniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Juridiniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu būti įregistravę valdą.

Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 eurų.

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba (su tam tikromis išimtimis), rekonstravimas ar kapitalinis remontas, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu), bendrosios išlaidos.