Mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, gali teikti paraiškas paramai pagal minėtą priemonę gauti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teritoriniuose padaliniuose iki spalio 30 d.
Pareiškėjų planuojami informavimo renginiai turi būti skirti ūkininkams ir kitiems žemės, maisto ar miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams.
Šiam paraiškų surinkimo etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto
skirta per 1,6 mln. eurų.
Tampa prieinamos mokslininkų žinios
Dauguma mūsų žemdirbių aiškiai supranta, kad norint sėkmingai atlaikyti konkurenciją ir padidinti savo pajamas vien praktinės darbo patirties nepakanka – būtina taikyti naujausias mokslo žinias, įvaldyti inovacines technologijas. Todėl labai svarbu, kad turime didelį šalies mokslininkų bei specialistų potencialą.
Juo pasinaudoti padeda KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ parama. Ji paskatina mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas aktyviai rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius kaimo plėtros, žemės, maisto ar miškų ūkio sektoriuose dirbantiems žmonėms.
Štai Kauno technologijos universiteto Maisto institutas (KTU MI) vykdė keletą mokymų projektų, kurių metu žemdirbiai buvo supažindinami, kaip galima pagerinti pieno ir mėsos produktų kokybę ir saugą, sumažinti gamybos savikainą, racionaliai panaudoti antrines perdirbimo žaliavas.
„Mūsų mokslininkai yra sukaupę labai daug patirties maisto produktų technologijos srityje. KPP priemonė atveria galimybes perteikti ūkininkams žinias, kurias jiems patiems gauti būtų per sunku ar net neįmanoma. Taip pat renginių metu ūkiuose demonstruojame ir nedidelio našumo naujausią įrangą. Parodomieji projektai ūkininkams padeda išsiaiškinti, ko konkrečiai jiems reikia, ir skatina pasinaudoti KPP parama“, – pastebėjo KTU MI mokslo darbuotojas dr. Raimondas Narkevičius.
Mokė fermentinių sūrių gamybos
Ypač didelės sėkmės sulaukė pernai pasibaigęs KTU MI projektas „Produkcijos savikainą mažinančių bei saugą ir kokybę gerinančių fermentinių sūrių technologijų pritaikymas gamybai ūkiuose bei mažose įmonėse“, kurio metu visose Lietuvos regionuose buvo suteikta žinių apie 300 jo dalyvių.
„Pastebėjome, kad ūkininkams labai stinga teisingos fermentinių sūrių gamybos pagrindų. Iš pieno produktų – tai daugiausiai žinių reikalaujantis gaminys. Pristatėme pažangią fermentinių sūrių su paaukštinta pasterizacijos temperatūra gamybos technologiją. Ji leidžia 10 proc. padidinti šio produkto išeigą, pagerinti jo mikrobiologinę kokybę, sumažinti gamybos savikainą. Tai labai aktualu siekiantiems atlaikyti konkurenciją pieno gamybos ūkiams“, – pasakojo vienas iš pagrindinių projekto rengėjų ir vykdytojų R. Narkevičius.
Vykdant projektą pasirinktuose ūkiuose atlikta 13 parodomųjų bandymų, kuriuose dalyvavo trys grupės – 18 dalyvių. Taip pat vyko parodomojo bandymo rezultatų viešinimas – organizuota 16 praktinių-informacinių seminarų, 4 lauko dienos. Baigiamojoje konferencijoje pranešimus skaitė ne tik KTU MI specialistai, bet ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, VĮ „Pieno tyrimai“ atstovai.
Po renginių įsuko verslą
Projektą vykdę mokslininkai džiaugėsi sulaukę didelio ūkininkų dėmesio ir stipraus grįžtamojo ryšio. Renginių dalyviai jaučiasi gavę solidų fermentinių sūrių gamybos subtilybių teorinių žinių bagažą. Pavyzdžiui, Kelmės rajono ūkininkas Aldas Petrulaitis po projekto tiek įsitraukė į šio produkto gamybą, kad net galės atsisakyti valdiško darbo.
„Domėjausi fermentinių sūrių gamybos paslaptimis, o pats likimas suvedė su Maisto instituto mokslininkais. Ypač didelį impulsą davė perteiktos teorinės žinios. Iš kur pats žmogus gali sužinoti, kiek reikia įdėti fermento, raugo ir kt. Pasinaudojęs KPP parama nusipirkau sūrių gamybai reikiamą įrangą. Per metus šis verslas įsisuko, todėl ketinu jam skirti visą dėmesį“, – dėstė fermentinių sūrių gamintojas.
A. Petrulis laiko dešimties karvių bandą, todėl fermentinių sūrių gamybai žaliavos kol kas turi net per daug. Iš 10 litrų pieno paprastai pagaminamas kilogramas sūrio. Ūkininkas šiuo metu orientuojasi gaminti daugeliui įperkamą paprastą produktą.
„Dabar dar ieškau ir bandau. Norėčiau gaminti ir ilgesnio brandinimo sūrius“, – kalbėjo jis.
Mokslas tampa kūnu
ŽŪM Mokslo ir inovacijų skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Jankauskaitės pastebėjimu, universitetai, konsultavimo įstaigos turi galimybes dar intensyviau naudotis KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritis „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ parama.
„Ši priemonė padeda mokslinių tyrimų rezultatus pritaikyti praktiškai ūkiuose, pamatyti realią naudą, o tuomet šią patirtį išplatinti visuose Lietuvos regionuose. Tokių projektų pridėtinės vertės esmė akivaizdi – mokslas tampa kūnu“, – sakė ŽŪM vyriausioji specialistė.
Ji priminė, kad didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – 150 000 eurų (su PVM), finansuojant iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo.
Parama skiriama parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), organizuoti seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius, kuriuose būtų skleidžiamos mokslo žinios ir inovacijos žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.
Pareiškėjas vieno kvietimo teikti paraiškas metu gali pateikti ne daugiau kaip 3 paramos paraiškas parodomiesiems projektams įgyvendinti pagal gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir miškų ūkio sektorius.
Palengvintas administravimas
Šiemet priemonės naudojimosi taisyklėse buvo atlikta pakeitimų, be to – palengvintas administravimas.
ŽŪM atstovai nurodo, kad rengiant vienos dienos seminarą, lauko dieną arba grupės narių susitikimą, didžiausia vieno tokio renginio organizavimo kaina galės būti 740 eurų (be PVM), o didžiausia konferencijos organizavimo kaina – 3 500 eurų (be PVM).
Pagal KPP priemonę numatyta kompensuoti darbo užmokestį arba atlygį lektoriams, patalpų, įrangos nuomos išlaidas, kanceliarinių prekių įsigijimo, ryšių (pašto, telefono), skelbimų spaudoje, priemonių įsigijimo išlaidas, dalomosios medžiagos parengimo ir įsigijimo išlaidas, renginio dalyvių kelionių ir (arba) transporto, kai keliones ir (arba) transportą organizuoja pareiškėjas, išlaidas, renginio dalyvių aprūpinimo maistu išlaidas, kitas įgyvendinimo taisyklėse numatytas išlaidas.
Mažiausias atrankos balų skaičius – 50
Pareiškėjų projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 50. Paraiškos, nesurinkusios privalomojo balų skaičiaus, bus atmestos.
