Šiam stambiam projektui įgyvendinti buvo gauta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama.
Žemdirbiai, norintys modernizuoti savo ūkius, šiemet jau antrą kartą pagal minėtą priemonę gali kreiptis paramos. Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose iki š. m. lapkričio 29 d.
Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 25 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Derlingumas padidėjo 3 kartus
Technologinio kompiuterio valdomas klimatas, laistymas, CO2 tiekimas, ventiliavimas, dvigubos –saulę atspindinčios ir šilumą saugančios – užuolaidos, aplinkos pokyčius fiksuojantys davikliai, moderni biokuro katilinė ir kt. Tokiame pažangiame šiltnamyje užaugintą pirmąjį agurkų derlių Vyšniauskų šeima jau skynė pernai. Šį sezoną bus nuskinti du šių daržovių derliai. Ūkininkai svarsto papildomai įsirengti specialias lempas, kurios leistų agurkus auginti ištisus metus.
„Šiemet agurkus pasodinome vasario 23 dieną, o kovo 8-ąją juos jau ragavome, dar po kelių dienų pardavėme pirmąją produkciją. Antrą kartą sodinome liepos mėnesį, agurkai auga iki šiol. Palyginti su senaisiais šiltnamiais, derlingumas padidėjo tris kartus. Be to, pagerėjo produkcijos kokybė, laikymo sąlygos“, – naujos technologijos privalumus vardijo V. Vyšniauskas.
Nebematė senų šiltnamių ateities
Tokio modernumo šiltnamių kompleksas, užimantis 1,5 hektaro, Lietuvoje yra ketvirtas pagal dydį. Vyšniauskų šeima per sezoną jame tikisi priskinti apie 640–650 tonų produkcijos, iš kvadratinio metro – po 48 kg pomidorų ir po 39 kg agurkų, kurie realizuojami prekybos tinklo parduotuvėse.
Ūkininkams nebuvo lengva pasiryžti keleto milijonų vertės investicijai net ir esant galimybei gauti paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Pasiryžome vykdyti projektą, nes įvertinome, kad seni šiltnamiai neturi ateities. Esame sukaupę daug agurkų auginimo patirties, o ūkininkaujanti dukra Agnė aktyviai dirba šioje srityje“, – dėstė V. Vyšniauskas.
Žaisdavo tarp agurkų
Agurkų auginimo subtilybes ūkininkas krimto nuo mažumės. Jo tėvai Širvintose turėjo apie 22 arų sklypą, kurio didžiąją dalį užėmė šiltnamiai.
„Vaikystėje su mašinėlėmis žaisdavau tarp agurkų. Tai neilgai truko – paaugus tekdavo padėti tėvams. Užaugintą produkciją šeštadieniais sukraudavome į „Pobiedą“ ir veždavome į Kalvarijų turgų“, – prisiminė jis.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Vyšniauskų šeima Širvintų rajone atgavo 12 hektarų žemės, kurioje vėl statė šiltnamius. Jų plotas palaipsniui išsiplėtė iki 80 arų. Daržovių auginimo pradžia buvo sunki: reikėjo daug rankų darbo, trys žmonės laistydavo augalus nuo ryto iki vakaro, nebuvo šildymo sistemos.
„Tik vėliau įsirengėme šildymo katilus ir vamzdyną. 2009 metais pasinaudojus KPP parama įsirengta laistymo sistema atrodė lyg tobulumo viršūnė. Bet laikas greitai bėga, būtina nuolat modernizuotis, sustoti nevalia“, – pažangos siekia ūkininkas.
Ūkio ateitis – atžalų rankose
Vyšniauskų šeimos ūkyje, kuris apima apie 540 hektarų, auginamos ne tik daržovės, bet sėjamos ir grūdinės kultūros: kviečiai, kvietrugiai, rapsai. Anksčiau ūkininkas buvo susigundęs ir juodaisiais serbentais. Kai jų supirkimo kaina nukrito iki žemumų, serbentynus teko užarti.
Ūkį ne kartą padėjo sustiprinti europinė parama, kuria pasinaudojo ūkininkaujantys ir tėvas, ir dukra. Tai jiems padėjo įsigyti reikiamos žemės ūkio technikos ir padargų.
„Parama labai reikalinga. Kiekvienais metais vis sunkiau ūkininkauti“, – tvirtino V. Vyšniauskas.
Jis labai džiaugiasi, kad ūkininko kelią pasirinko ne tik viena iš jo dviejų dukterų, bet ir sūnus Gražvydas, kuris dar mokosi agroverslo, labai domisi lauko augalininkyste ir padeda tėvui. Tad V. Vyšniauskui investicijos į ūkį įgauna dar didesnę prasmę.
Sulaukia daugybės paraiškų
KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra labai populiari. Kaip pastebėjo ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė, šiemet pavasarį vykusio pirmojo kvietimo šiai paramai gauti metu ūkininkai pateikė 1 250 paraiškų ir paprašė daugiau kaip 52 mln. eurų paramos. Prašoma paramos suma viršijo skirtąją daugiau kaip du kartus.
ŽŪM vyriausioji specialistė pabrėžė, kad antrasis kvietimas vyksta pagal tas pačias taisykles: ta pati suppaprastinta tvarka ir paramos suma, tie patys reikalavimai ir kriterijai.
Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimui ir realizavimui, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimui.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 000 eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 000 eurų.
Kooperatyvams – žemesni reikalavimai
ŽŪM atstovai primena, kad paraiškas gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys.
Fiziniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Juridiniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu būti įregistravę valdą. Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems ŽŪK, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 eurų.
Reikalavimas dėl valdos ekonominio dydžio nėra taikomas pripažintiems ŽŪK, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Finansuoja ir technikos įsigijimą
Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba (su tam tikromis išimtimis), rekonstravimas ar kapitalinis remontas, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu), bendrosios išlaidos.
Visos finansuojamų išlaidų kategorijos išvardytos KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse.
Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35. Didžiausia galima balų suma – 100 balų.
