Mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, paramai pagal minėtą priemonę gauti paraiškas gali pateikti iki rugsėjo 30 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Didžiausia suma vienam paramos gavėjui – 200 000 eurų (su PVM).

Šiam paraiškų priėmimo etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto skirta per 3 mln. eurų.

Gauna naujausias žinias

Šalies galvijų augintojai susiduria su aštriais iššūkiais. Jiems atlaikyti reikia naujausių žinių ir gebėjimų. Čia į pagalbą atėjo VšĮ „Mokslinės paslaugos“ specialistų vykdomas projektas „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas gyvulininkystės ir ekologinio ūkininkavimo srityse“, kuriam suteikta minėtos KPP priemonės parama.

„Mokymo kursų dalyviai gali įgyti naujausių teorinių ir praktinių žinių apie mėsinių galvijų ūkio kūrimą, inovatyvias pieninių ir mėsinių galvijų veisles ir jų auginimo technologijas, produkcijos savikainos mažinimą pieno ūkiuose, pieno rodiklių gerinimą taikant gyvulių produktyvumo kontrolę, naujausias naujagimių veršelių auginimo technologijas bei tausojantį ekologinį ūkininkavimą“, – pasakojo VšĮ “Mokslinės paslaugos” projektų administratorė dr. Edita Meškinytė–Kaušilienė.

Pasak jos, mokymai organizuojami šalies rajonuose, kuriuose yra susikoncentravę gyvulininkystės ūkiai, arba ten, kur ši ūkio šaka galėtų būti sėkmingai vystoma atsižvelgiant į žemės derlingumą, jos naudmenų, ganyklų plotus ir kt. Įgyvendinus projektą bus apmokyta ne mažiau kaip 2 490 ūkininkų ir kitų kaime dirbančių gyventojų.

Naudą pajus ir vartotojai

E. Meškinytės–Kaušilienės tvirtinimu, mokymų metu įgytos kvalifikacijos pirminės produkcijos gamintojams leidžia padidinti konkurencingumą, aplinkos išsaugojimą, o vykdantiesiems ekologinę gamybą – biologinės įvairovės atkūrimą.

Ji priminė, kad gyvulininkystė Lietuvoje yra prioritetinė žemės ūkio šaka, kurios pagrindas – pieninė ir mėsinė galvijininkystė. Iš jos gaunama didžioji dalis visų pajamų. Pastaraisiais metais ypač sparčiai vystosi mėsinė galvijininkystė, kurios sėkmingai ir rentabiliai plėtrai reikia specifinių žinių apie galvijų veisles, biologinius ypatumus, veislinės vertės didinimą, produkcijos kokybę, sveikatingumą, šėrimo technologijas ir kt.

„Gautos tokios žinios augintojams leis savo ūkiuose sukurti didesnę pridėtinę vertę, mažinti gaminamos produkcijos savikainą, vykdyti aplinką tausojančią konkurencingą gamybą ir efektyviai panaudoti valstybės pagalbą. Todėl didės šakos konkurencingumas, o vartotojai gaus aukščiausios kokybės produktus“, – aiškino ji.

Pateikiamas platus temų spektras

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai pastebi, kad žinios, gebėjimai, įgūdžiai – vieni iš pagrindinių veiksnių, padedančių sėkmingai įgyvendinti verslo planus ir sėkmingai ūkininkauti. Todėl KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ parama labai reikšminga.

„Tai padeda ūkininkams bei kaimo vietovėse dirbantiems žmonėms sėkmingiau pasinaudoti kitomis KPP priemonėmis. Mokymų metu pateikiamas platus naujausių ir aktualiausių temų spektras, todėl dalyviai turi galimybę pasirinkti tai, kas jiems svarbu“, – pabrėžė ŽŪM Mokslo ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Smalskytė.

Pareiškėjams minėta parama gali būti suteikta už mokymų pagal neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą bei mokymo pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą organizavimą.

Mokymų dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravusieji valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai.

Palengvins pareiškėjų ataskaitas

Šiemet minėtos priemonės taisyklėse atliktas svarbus pakeitimas. Dabar svarbus kriterijus apskaičiuojant paramos sumą – numatomas išmokyti galutinių naudos gavėjų ir mokymo valandų skaičius.

Kaip nurodo ŽŪM atstovai, visos išlaidos bus kompensuojamos, o jas pateisinančių dokumentų nebereikės, nes nustatytas fiksuotas vienos mokymo valandos vienam žmogui įkainis – 7,43 euro (su PVM). Tai palengvins mokymo paslaugų teikėjų atsiskaitymą ir supaprastins paramos pagal šią priemonę administravimą.

Išlaidos projekte kompensuojamos tik pagal šį įkainį, atsižvelgiant į faktinį galutinių naudos gavėjų dalyvavimą. Faktinis galutinių naudos gavėjų dalyvavimas pagrindžiamas pildant lankomumo sąrašus arba lankomumo žurnalus, kuriuose turi būti nurodomas mokymo kursų dalyvių lankomumas mokymo valandomis bei išduotų kursų baigimo pažymėjimų numeriai.

Pareiškėjas paramos paraiškoje gali numatyti ir mažesnes prašomas sumas nei nustatytasis mokymo valandos įkainis. Įkainis negali būti keičiamas visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Atnaujintas mokymo valandos įkainis taikomas tik naujai teikiamoms paramos paraiškoms.

Daugiau naudos gavėjų – daugiau balų

Pareiškėjams reikia įvertinti tai, kad privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 40.

Jei pareiškėjas planuoja išmokyti daugiau nei 300 naudos gavėjų, suteikiami 25 balai; nuo 200 iki 300 įskaitytinai – 15 balų; nuo 100 iki 199 – 10 balų. Rekomenduojamas mažiausias kursų dalyvių skaičius grupėje – 12, didžiausias – 25, išskyrus mokymą su kompiuterinėmis programomis, kuomet rekomenduojamas mažiausias dalyvių skaičius grupėje – 8.

Jei pareiškėjas turi daugiau nei 5 metų patirties įgyvendinant panašius projektus, susijusius su profesiniu mokymu žemės, maisto, miškų ūkio ar kaimo plėtros srityse, – suteikiama 15 balų.

Kai visus mokymo kursus veda lektoriai, kurie ugdomąja, šviečiamąja ar mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginio turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus, suteikiama 20 balų.

Jei mokymai bus vykdomi visuose Lietuvos rajonuose (išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų ir Visagino savivaldybes), suteikiama 30 balų; daugiau nei 30 rajonų įskaitytinai – 15 balų, o iki 30 rajonų – 5 balai.

Kai numatomi mokymai, susiję su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, suteikiama 10 balų.