Mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, paramai pagal minėtą priemonę gauti paraiškas gali pateikti iki rugsėjo 30 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Šiam paraiškų priėmimo etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto skirta per 3 mln. eurų. Didžiausia suma vienam paramos gavėjui – 200 000 eurų (su PVM).
Mokymasis visą gyvenimą – neišvengiamas
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), įgyvendindami projektą „Žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimas“, visuose šalies kaimiškuosiuose rajonuose šiemet organizuoja 156 mokymo kursus. Tokią galimybę suteikė KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ parama.
Projekto organizatoriai siekia motyvuoti ūkininkus ir kaimo gyventojus dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese ir lengviau įgyti reikiamą kvalifikaciją, skatina domėtis inovacijų kūrimu ir jų taikymu ūkiuose, moko didinti konkurencingumą ir kt.
„Numatėme, kad žinių ir įgūdžių suteiksime 2 184 ūkininkams ir kitiems kaimo gyventojams. Ūkininkai, kurie siekia efektyviai ir pažangiai ūkininkauti, kiekvieną dieną įsitikina, kad kompetencijų tobulinimas ir mokymasis visą gyvenimą yra neišvengiamas“, – aiškino projekto vadovė, ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irmina Kudarauskienė.
Mokymo dalyviams taip pat pabrėžiama, kad svarbu ne tik gaminti rinkoje paklausius žemės ūkio produktus, bet kartu atitikti ir ūkio valdymo, aplinkosaugos reikalavimus. Todėl daug dėmesio skiriama aplinką tausojančiam ir inovacijas diegiančiam žemės ūkiui, kuris sukuria kaimo plėtrai palankią aplinką ir leidžia gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę.
Daug dėmesio skiria jauniesiems ūkininkams
ŽŪR atstovų pastebėjimu, ūkininkai noriai mokosi ir taiko naujai įgytas žinias praktikoje modernizuojant ar restruktūrizuojant ūkius, o tuo pačiu saugo biologinę įvairovę, vykdo dirvožemio erozijos prevenciją ir kt.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė – Datkūnienė džiaugiasi, kad projekte daug dėmesio skirta jaunųjų ūkininkų mokymams.
„Jaunieji ūkininkai susipažįsta su naujausiais ūkininkavimo būdais ir jų teikiama praktine nauda, ko būtent jiems labai reikia. Suteikiama reikalingų žinių apie tausojančią aplinką, inovacijų diegimą, kad ūkininkai gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, diegti mokslo naujoves, sėkmingai įgyvendinti naujausius aplinkosaugos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, saugaus maisto gamybos grandinę ir sėkmingai integruotis į žemės ūkio rinką“, – pasakojo ji.
Padeda efektyviau naudotis kitomis priemonėmis
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM )Mokslo ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Smalskytė pabrėžė, kad minėta priemonė labai svarbi, nes padeda ūkininkams bei kaimo vietovėse dirbantiems žmonėms sėkmingiau pasinaudoti kitomis KPP priemonėmis.
„Žinios, gebėjimai, įgūdžiai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, padedančių sėkmingai įgyvendinti verslo planus ir sėkmingai ūkininkauti. Pateikiamas platus naujausių ir aktualiausių temų spektras, todėl ūkininkai turi galimybę pasirinkti tai, kas jiems svarbu“, – sakė ji.
S. Smalskytė priminė, kad pareiškėjams parama gali būti suteikta už mokymų organizavimą pagal neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą bei mokymo pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.
Mokymų dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravusieji valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai.
Nustatytas fiksuotas įkainis
ŽŪM vyriausioji specialistė atkreipė dėmesį, kad šiemet minėtos priemonės taisyklėse atliktas svarbus pakeitimas. Dabar svarbus kriterijus apskaičiuojant paramos sumą – numatomas išmokyti galutinių naudos gavėjų ir mokymo valandų skaičius.
„Visos išlaidos bus kompensuojamos, o jas pateisinančių dokumentų nebereikės, nes nustatytas fiksuotas vienos mokymo valandos vienam žmogui įkainis – 7,43 euro (su PVM). Tai palengvins mokymo paslaugų teikėjų atsiskaitymą ir supaprastins paramos pagal šią priemonę administravimą“, – aiškino S. Smalskytė.
Išlaidos projekte kompensuojamos tik pagal šį įkainį, atsižvelgiant į faktinį galutinių naudos gavėjų dalyvavimą. Faktinis galutinių naudos gavėjų dalyvavimas pagrindžiamas pildant lankomumo sąrašus arba lankomumo žurnalus, kuriuose turi būti nurodomas mokymo kursų dalyvių lankomumas mokymo valandomis bei išduotų kursų baigimo pažymėjimų numeriai.
Projekto vykdytojas negalės už projekto išlaidas atsiskaityti pagal faktines išlaidas, pateikęs išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus.
Pareiškėjas paramos paraiškoje gali numatyti ir mažesnes prašomas sumas nei nustatytasis mokymo valandos įkainis. Įkainis negali būti keičiamas visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Atnaujintas mokymo valandos įkainis taikomas tik naujai teikiamoms paramos paraiškoms.
Už ką skiriami balai?
Pareiškėjams reikia įvertinti tai, kad privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 40.
Jei pareiškėjas planuoja išmokyti daugiau nei 300 naudos gavėjų, suteikiami 25 balai; nuo 200 iki 300 įskaitytinai – 15 balų; nuo 100 iki 199 – 10 balų. Rekomenduojamas mažiausias kursų dalyvių skaičius grupėje – 12, didžiausias – 25, išskyrus mokymą su kompiuterinėmis programomis, kuomet rekomenduojamas mažiausias dalyvių skaičius grupėje – 8.
Jei pareiškėjas turi daugiau nei 5 metų patirties įgyvendinant panašius projektus, susijusius su profesiniu mokymu žemės, maisto, miškų ūkio ar kaimo plėtros srityse, – suteikiama 15 balų.
Kai visus mokymo kursus veda lektoriai, kurie ugdomąja, šviečiamąja ar mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginio turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus, suteikiama 20 balų.
Jei mokymai bus vykdomi visuose Lietuvos rajonuose (išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų ir Visagino savivaldybes), suteikiama 30 balų; daugiau nei 30 rajonų įskaitytinai – 15 balų, o iki 30 rajonų – 5 balai.
Kai numatomi mokymai, susiję su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, suteikiama 10 balų.
