Smulkieji ūkininkai ir miško valdytojai, labai mažos įmonės ir fiziniai asmenys paraiškas šiai paramai gauti gali teikti nuo rugsėjo 2 iki spalio 31 d. Šiam paraiškų etapui yra numatoma 3,13 mln. eurų.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. eurų. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Kaip pabrėžė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė, šios priemonės paramos teikimas yra dar labiau supaprastintas: atsisakyta verslo plano, jo, kaip atskiro dokumento, rengti nereikės, nedidelis verslo planelis su keliomis lentelėmis integruotas į paraišką.

Pasak ŽŪM atstovės, taip pat numatytas paramos teikimo laikotarpio prailginimas. Ekonominis gyvybingumas irgi bus vertinimas pagal supaprastintą tvarką.

Be to, nėra reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą. Tai paliekama kiekvieno pareiškėjo asmeninei atsakomybei. Tačiau reikia žinoti, kad įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atstatyti turtą ne mažesne nei atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Nusipirko pagrindinę techniką

Telšių rajone ekologiškai grūdus auginantis Tomas Radeckis jaučiasi lyg ištraukęs laimingą bilietą – sudaręs jungtinės veiklos sutartį su savo mama ir broliu jis pasinaudojo KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ parama. Jau šiemet ūkininko laukuose dirba moderni technika – traktorius, plūgas, purkštuvas ir sėjamoji, kuriais darniai dalinasi su šio projekto partneriais.

„Dabar turime augalininkystės ūkiams būtiną pagrindinę techniką, kuri leidžia taikyti tiksliąsias žemdirbystės technologijas. Ją naudojame arimui, sėjai, purškimui, grūdų vežimui ir kt. Nėra ko lyginti su darbu ankstesniais metais – šiemet daug aukštesnis darbo našumas, daugiau galima apdirbti žemės, be to, sutaupome degalų, lėšų pesticidams. Taigi galėsime pasiekti geresnių rezultatų ir būsime stipresni rinkoje“, – kalbėjo T. Radeckis.

Jis savo apie 40 hektarų dydžio ūkyje augina kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius, laiko keletą mėsinių galvijų. Ūkininko mama ir brolis taip pat vysto augalininkystės ūkius – deklaruoja apie 30 ir 40 hektarų.

Tomo Radeckio ūkis
Foto: Asmeninins albumas

Siūlo labiau pasitikėti

Dabar T. Radeckis tikisi bent apie 20 proc. išplėsti savo augalininkystės ūkį. Anksčiau ūkininkui tekdavo nuomotis techniką, dėl to kildavo sunkumų. Kitomis KPP programomis 26 metų amžiaus grūdų augintojui iki šiol nepavyko pasinaudoti.

„Be europinės paramos būčiau įstengęs nusipirkti tik naudotą techniką arba tektų imti paskolą. Bendradarbiavimą skatinanti priemonė smulkiam ūkiui labai naudinga. Juk nebūtina vienam įsigyti traktorių ar kombainą, daug geriau techniką pirkti susidėjus su kitais ūkininkais ir ja draugiškai dalintis. Reikia daugiau pasitikėti vieni kitais“, – sakė ūkininkas, gerų bendradarbiavimo pavyzdžių matęs Skandinavijos šalyse.

T. Radeckis savo senelių žemėje ūkininkauja jau septynerius metus. Šį pragyvenimo šaltinį jis dar derina ir su gaisrininko darbu.

Kol kas dažniau bendradarbiauja giminaičiai

ŽŪM skatina, kad drąsiau bendradarbiautų ir paramos tam siektų ne tik giminystės ryšiais susiję pareiškėjai. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ būtų dar populiaresnė, jeigu, pavyzdžiui, ūkininkai ar miškininkai, pasiryžtų bendradarbiauti ir bendrai veikti sutartų su kaimynais. Dabar gi jie linkę kooperuotis su artimaisiais ir giminaičiais.

Tačiau, pasak ŽŪM atstovų, giminystė – ne kliūtis teikti paraišką ir gauti paramą pagal šią priemonę. Svarbu, kad ūkio subjektai atitiktų tinkamumo kriterijus. Jeigu paramos prašo, pavyzdžiui, broliai ūkininkai ar tėvas ir sūnus, jie turi būti atskirai registravę ūkininko ūkį ir valdą, atskirai vesti buhalteriją, deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Kitaip tariant, kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai vykdyti veiklą.

Kas gali tekti paraiškas?

Parama pagal minėtą priemonę teikiama ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantiems ūkio subjektams, įgyvendinantiems bendrą projektą. Todėl paraišką paramai gauti pareiškėjas turi teikti tik kartu bent su vienu partneriu. Bendradarbiaujantys ūkio subjektai turi būti sudarę jungtinės veiklos sutartį.

Paramos prašyti ir paraiškas gali teikti ūkininkai, kurių žemės valdos dydis, išreikštas produkcijos verte yra ne mažesnis nei 4 tūkst. eurų, bet ne didesnis nei 15 tūkst. eurų.

Smulkiesiems miško valdytojams, norintiems teikti paraišką, keliamas reikalavimas – jų miško valda neturėtų būti didesnė kaip 20 hektarų.

Paramos gali kreiptis ir labai mažos įmonės, kurios yra registruotos ir veiklą vykdo kaimo vietovėse ne mažiau nei dvejus metus, ir individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys.

Tomo Radeckio ūkis
Foto: Asmeninins albumas

Pirkti galima ne tik techniką

Pagal šią priemonę finansuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas, taip pat – naujų statinių statyba arba esamų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, infrastruktūros sutvarkymas.

Miškininkystės veikla užsiimantys ūkio subjektai galės įsigyti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikos ir įrangos, dirvos paruošimo miško želdiniams mechanizmų.

Kada didesnis paramos intensyvumas?

Verslo plane numatytoms įgyvendinimo išlaidoms bus taikomas 60 proc. intensyvumas, o projekto bendrosioms bendradarbiavimo išlaidoms – 100 proc. intensyvumas.

Privalumų turės tie smulkieji ūkininkai, kurie bendradarbiaus gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, – projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms gali būti taikomas iki 70 proc. paramos intensyvumas.