Jaunasis ūkininkas džiaugiasi, kad kuriant perspektyvų ūkį sulaukė ne tik tėvų paramos, bet ir efektyviai pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemone „Ūkio ir verslo plėtra“ pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
Dabar jauniesiems ūkininkams pasinaudoti europine parama bus dar lengviau. Naujai patvirtintose taisyklėse yra daug supaprastinimų bei mažiau reikalavimų. Pavyzdžiui, teikiant paraiškas ir įgyvendinat projektą pareiškėjams pakaks tik nurodyti ir pagrįsti išlaidas, kurios būtinos verslo planui įgyvendinti.
Paramos suma vienam paramos gavėjui – 40 000 eurų, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paraiškos priimamos iki liepos 31 d., šiam paraiškų kvietimui skirta daugiau kaip 13 mln. eurų. Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Palengvėjo darbas
A.Martinėlis ekologinį mišrų ūkį Širvintų rajone pradėjo kurti prieš ketverius metus. Šalia ūkininkaujantys tėvai perleido sūnui kai kurią savo naudotą techniką: šienapjovę, plūgą, keletą priekabų. Jaunojo ūkininko gyvenimas gerokai palengvėjo, kai pasinaudojęs KPP parama įsigijo naują daugiafunkcinį traktorių ir grėblį. Dabar gali nepalyginamai lengviau įdirbti žemę ar pasiruošti pašarų.
„Labai svarbu vystant ūkį turėti modernią techniką. Naujas traktorius labai manevringas, puikiai traukia padargus. Su sena technika buvo labai sunku dirbti. Ji gedo, reikėjo daug priežiūros. Dabar neturiu tokių problemų“, – kalbėjo 22 metų amžiaus ūkininkas.
Jis pabrėžė, kad europinė parama ypač reikalinga jauniems ūkininkams. Tai leidžia lengviau startuoti, duoda didelį impulsą konkurencingumui didinti. A. Martinėlis svarsto ateityje naudotis ir kitomis KPP priemonėmis.
Išlaikys mišrų ūkį
Jaunasis ūkininkas savo apie 100 hektarų dydžio ūkyje augina kelias dešimtis egzotiškų mėsinių galvijų, sėja kviečius, grikius, žirnius, avižas ir kitas kultūras, iš kurių gamina pašarus.
„Ūkininkavo pradžioje iš tėvų įsigijau keletą hailendų, o paskui rinkausi ir kiek intensyvesnę mėsinių galvijų veislę – aubrakus. Iš viso bandoje planuoju turėti apie pusšimtį motininių karvių. Ūkis ir ateityje išliks mišrus, nes noriu ūkininkauti tausodamas aplinką“, – pasakojo A.Martinėlis.
Galvijienos, kuri pateikiama vakuuminėje pakuotėje, pirkėjų jis ieško per internetą. Jaunasis ūkininkas turi automobilį su šaldymo įranga, todėl gali pats išvežioti produkciją. Dažniausiai jo keliai veda į į Vilnių, Kauną ir Panevėžį, yra pirkėjų ir Širvintose.
„Žmonės tampa sąmoningesni ir labiau domisi sveikais produktais, už kuriuos sutinka mokėti daugiau“, – pastebėjo jis.
Įkvėpė tėvų pavyzdys
Jaunąjį ūkininką imtis žemdirbystės paskatino ir iš savo tėvų Kristinos ir Arūno Martinėlių perimta patirtis. Jie ūkininkauja per dvidešimt metų, o dabar yra žinomi apie keleto šimtų hektarų dydžio biodinaminio ūkio, kurių Lietuvoje suskaičiuojama apie dešimt, savininkai.
Tokiame kaip organizmas save išlaikančiame ūkyje stengiamasi remtis darnos tarp žmogaus, gyvūnų ir augalų – gamtos pusiausvyros principais. Tai aukštesnis ir griežtesnis ekologinio ūkininkavimo lygis. Pavyzdžiui, dirvožemyje humuso sluoksnis atkuriamas iš paties ūkio žaliavų pagamintais preparatais, kuriems reikalingas savo gyvulių mėšlas. Todėl keliama sąlyga: 5 hektarams žemės – vienas sąlyginis raguotas galvijas. Biodinaminių ūkių produkcija labai vertinama.
A. Martinėlis nuo mažens su jaunesniuoju broliu Juliumi padėdavo tėvams ūkyje, kartu vykdavo į žemės ūkio parodas, vėliau stažavosi užsienio ekologiniuose bei biodinaminiuose ūkiuose. Žinias jis gilina studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.
„Nuo mažens mane supo gamta, užaugau ūkyje. Tėvai ir jų pagalba taip pat paskatino savo ateitį susieti su žemdirbyste Lietuvoje. Kaip ir jie, sieksiu sukurti biodinaminį ūkį, jau dabar remiuosi šiais principais. Turime pateikti ne tik skanią mėsytę, bet ir tausoti aplinką. Labai svarbu išsaugoti žemę ateities kartoms“, – sakė A. Martinėlis.
Supaprastinos taisykles
Dabar jauniesiems ūkininkams sudarytos dar palankesnės sąlygos, nes buvo supaprastintos paramos gavimo taisyklės. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė priminė, kad teikiant paraišką ir įgyvendinat projektą pareiškėjams nereikės pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Reikia tik nurodyti išlaidas, kurios būtinos projektui įgyvendinti ir yra susijusios su jų planuojama veikla.
Paramos gavėjai gali pirkti ir panaudotą techniką bei įrangą, tačiau ji neturi būti įsigyta anksčiau, nei pradėtas įgyvendinti projektas.
Nebeliko įsipareigojimo apdrausti už paramos lėšas įsigytą turtą. Vis tik jeigu tas turtas dėl kokių nors aplinkybių bus sugadintas, jį reikės atkurti. Todėl paramos gavėjas dėl draudimo turi apsispręsti pats.
Pasak ŽŪM specialistės, daug paprasčiau dabar užpildyti ir paramos paraiškos bei verslo plano formas.
Kuo skiriasi gamtinė, ekologiška ir biodinaminė žemdirbystė papasakojo Irma Šorienė, Lietuvos ekobendruomenių asociacijos pirmininkė.
Pasikeitė reikalavimai pareiškėjams
Geri pokyčiai ir dėl reikalavimų pareiškėjams. Ūkis ir valda paramos paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo – iki šiol buvo ne anksčiau kaip prieš 1 metus.
Paramos gali prašyti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (paraiškos pateikimo dieną asmeniui dar neturi būti suėję 41 metai) ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai ir turintys (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, bet ne ilgiau nei per 36 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą, įsipareigojantys įgyti) reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, t. y. įgiję profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą, aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, išklausę jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.
Dar viena sąlyga – parama galės būti skirta ūkiui, kurio valdos ekonominio dydžio potencialas (planuojamas VED) yra ne mažesnis kaip 8 000 eurų, bet ne didesnis kaip 70 000 eurų per metus.
Primenama, kad parama išmokama 2 dalimis: pusė paramos sumos išmokama po sprendimo skirti paramą (mokėjimo prašymas neteikiamas), kita pusė – kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, bet tik tada, jei verslo planas bus įgyvendintas tinkamai.
Parama teikiama ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai.
Už ką skiriama daugiau balų?
Prioritetas išlieka kuriantiesiems gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrųjį ūkį. Papildomų balų gauna ir tie jaunieji ūkininkai, kurie kuria bitininkystės ūkį.
Balai skiriami ir tokiu atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Pranašumų turi ir asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, veikiančios visoje Lietuvos teritorijoje ne mažiau kaip 5 metus, nariai. Taip pat – tie jaunieji ūkininkai, kurie teikdami paraišką turi profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą.
Paraiškos priimamos teritoriniuose NMA padaliniuose, taip pat galės būti teikiamos ir elektroniniu būdu naudojantis ŽŪM informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt).
