Teikiant paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jiems nereikės rūpintis komerciniais pasiūlymais, pakaks tik nurodyti ir pagrįsti išlaidas, kurios būtinos verslo planui įgyvendinti. Supaprastintos ir paramos paraiškos bei verslo plano formas.
Paraiškos bus renkamos nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d.
Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Paramos suma vienam paramos gavėjui – 40 000 eurų, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Nerimas dėl reikalavimų išsisklaidė
Alytaus rajone beveik penkerius metus egzotiškų bei kitų daržovių ūkį puoselėjantis Eivydas Amšiejus džiaugiasi pasinaudojęs KPP parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, nes ji davė stiprų pagrindą startui. Už gautą paramą jis įsigijo traktorių su žemės ūkio padargais. Be šio pirkinio pradėti sėkmingai ūkininkauti, matyt, nebūtų pavykę.
„Labai sunku kurti ūkį, jei neturi technikos. Traktorių tekdavo pasiskolinti, bet neretai kai labiausiai reikėdavo, jo nepavykdavo gauti. Svarbu, kad paramos sumos pakako ne tik traktoriui, bet ir padargams įsigyti“, – pasakojo E. Amšiejus.
Ūkininkas paramos kreipėsi 2015 metais, o dabar jau yra baigęs vykdyti projektą ir gavęs antrąją investicijoms skirtą paramos dalį. Jis prisiminė, kad ilgokai svarstė, ar imti paramą, nes nerimavo, jog bus sunku įgyvendinti keliamus reikalavimus.
„Paaiškėjo, kad tokie nuogąstavimai neturėjo pagrindo. Jei rimtai ūkininkauji, tai visi reikalavimai realiai įgyvendinami. Visiems pradedantiesiems ūkininkauti rekomenduočiau būtinai pasinaudoti parama“, – kalbėjo jaunasis ūkininkas.
Jis pastebėjo, kad projektui parengti jam prireikė konsultantų, o dabar supaprastinus tvarką jauniesiems ūkininkams parama tapo dar labiau prieinama.
Pasiekė išskirtinumą
E. Amšiejaus ūkio pasirinkta strategija – auginti išskirtinę produkciją, kurios pagrindą sudaro įvairios salotos bei kiti žalumynai. Mobiliuosiuose turgeliuose Vilniuje ir Kaune jaunasis ūkininkas siūlo egzotišką produkciją daug kam dar mažai girdėtais pavadinimais: pak choi, mizuna, komatsuna, mibuna, frize ar koralinės salotos ir kt. Išskirtinės ūkio produkcijos jau prašo ir restoranai.
E. Amšiejus, su gyvenimo drauge įsikūręs savo senelių sodyboje, augina ir tradicines daržoves: agurkus, pomidorus, baklažanus ir kt. Dalį produkcijos augina šiltnamiuose, užimančiuose apie pusę hektaro, gamtos išbandymus padeda atlaikyti įrengtos laistymo sistemos.
„Norėjome išskirtinumo rinkoje, pasiūlyti pirkėjams naujovių. Žinių sėmėmės konsultuodamiesi su patyrusiais ūkininkais, o išsiaiškinti, kaip auginti egzotiškus žalumynus, padėjo internetas. Didžiausia problema – darbo rankų stygius“ , – apie ūkininkavimo pradžią pasakojo E.Amšiejus.
Vyras ketina vėl pasinaudoti europine parama. Šį kartą – ūkiui modernizuoti: nori įsigyti du mikroautobusus su šaldymo įranga, kad produkcija pirkėjus pasiektų kuo šviežesnė. Rudenį ūkininkas ketina prekiauti jau ir Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.
Miesto šurmulio nepasiilgstanti ūkininkų pora pradeda dar vieną veiklos etapą – stato daržovių perdirbimo cechą, kuris leis į rinką tiekti ūkyje pagamintus raugintus bei marinuotus produktus.
Mažiau reikalavimų
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai pabrėžia, kad gauti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kaime bus dar lengviau. Naujai patvirtintose taisyklėse yra dar daugiau supaprastinimų ir daug mažiau reikalavimų. Vienas svarbiausių – atsisakyta dalies su išlaidomis susijusių tinkamumo sąlygų, nebereikalaujama pagrįsti tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. nereikės teikti komercinių pasiūlymų.
„Jauniesiems ūkininkams paranku, kad teikiant paraišką ir įgyvendinat projektą nereikės pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Reikia tik nurodyti išlaidas, kurios būtinos projektui įgyvendinti ir yra susijusios su jų planuojama veikla. Tai patogu ir pareiškėjams, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), nes sumažėja administracinė našta“, – sakė ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nelikus reikalavimų dėl išlaidų pagrindimo, paramos gavėjai gali pirkti ir panaudotą techniką bei įrangą, tik svarbu atkreipti dėmesį, kad ji neturi būti įsigyta anksčiau, nei pradėtas įgyvendinti projektas.
Neliko įsipareigojimo apdrausti už paramos lėšas įsigytą turtą. Tačiau svarbu žinoti, kad jeigu tas turtas dėl kokių nors aplinkybių bus sugadintas, jį reikės atkurti. Tad dėl draudimo paramos gavėjas turi apsispręsti pats.
Pasak D. Rutkauskaitės, daug paprasčiau dabar užpildyti ir paramos paraiškos bei verslo plano formas.
Kokius reikalavimus turi atitikti pareiškėjai?
Jauniesiems ūkininkams geri pokyčiai ir dėl reikalavimų pareiškėjams.
Pareiškėjo ūkis ir valda paramos paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo – iki šiol buvo ne anksčiau kaip prieš 1 metus.
Paramos gali prašyti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (paraiškos pateikimo dieną asmeniui dar neturi būti suėję 41 metai) ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai ir turintys (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, bet ne ilgiau nei per 36 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą, įsipareigojantys įgyti) reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, t. y. įgiję profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą, aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, išklausę jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.
Dar viena sąlyga – parama galės būti skirta ūkiui, kurio valdos ekonominio dydžio potencialas (planuojamas VED) yra ne mažesnis kaip 8 000 eurų, bet ne didesnis kaip 70 000 eurų per metus.
Primenama, kad parama išmokama 2 dalimis: pusė paramos sumos išmokama po sprendimo skirti paramą (mokėjimo prašymas neteikiamas), kita pusė – kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, bet tik tada, jei verslo planas bus įgyvendintas tinkamai.
Parama teikiama ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai.
Kam teikiami prioritetai?
ŽŪM atstovė priminė, kad išliko prioritetas kuriantiesiems gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrųjį ūkį. Papildomų balų gauna ir tie jaunieji ūkininkai, kurie kuria bitininkystės ūkį.
Balai skiriami ir tokiu atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Pranašumų turi ir tie pareiškėjai, kurie yra asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, veikiančios visoje Lietuvos teritorijoje ne mažiau kaip 5 metus, nariai. Taip pat tie jaunieji ūkininkai, kurie teikdami paraišką turi profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą. Kiti atrankos kriterijai išdėstyti įgyvendinimo taisyklėse.
Paraiškos bus renkamos teritoriniuose NMA padaliniuose, taip pat galės būti teikiamos naudojantis ŽŪM informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt), jeigu tokia galimybė bus suteikta.
