Užpaliuose įsikūrusiame ūkyje ganosi ir senieji baltnugariai galvijai, ir stambieji žemaitukai.

Šių ir kitų senųjų veislių ūkinių gyvūnų augintojus remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Jiems yra mokamos kompensacinės išmokos.

Pagal šią veiklą paraiškos priimamos nuo balandžio 15 d. iki birželio 7 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau kaip 5,2 mln. eurų paramos.

Prisirišo nuo vaikystės

Su senosiomis tradicijomis susijęs visas ūkininkės gyvenimas. Ji pirmoji moteris, kaip vadeliotoja

startavusi legendinėse Sartų lenktynėse, kur 1966 m. užėmė prizinę vietą. Ūkyje saugoma ir relikvija – prosenelio iš Maskvos dar tolimais 1912 m. pargabentas faetonas. Jis buvo išardytas ir išsaugotas net gūdaus sovietmečio laikais. Net kurdama ūkį ji stengėsi supirkti tas žemės, kurios priklausė protėviams.

Lietuvoje yra nemažai entuziastų, kurie yra prisirišę prie senųjų veislių ūkinių gyvūnų. Ne vienam iš jų genofondinių gyvulių ir naminių paukščių auginimas – garbės reikalas ir pasididžiavimas, nes tai – nacionalinis mūsų turtas.

Šalyje žinoma žirgų mylėtoja V. Jovarienė sako, kad genofondinius galvijus ir arklius ūkyje laikė ir anksčiau, kai dar nebuvo jokios senųjų veislių gyvulius išsaugoti skatinančios paramos.

„Šėmosios karvės visada buvo laikomos mūsų šeimos ūkyje, jos man nuo vaikystės labai patiko. Juk šie gyvuliai, taip pat ir baltnugariai tikrai labai gražūs“, – senųjų Lietuvos veislių galvijais iki šiol žavisi ūkininkė.

Senųjų veislių karvės, palyginti su šiuolaikinių intensyvių veislių galvijais, duoda mažiau pieno, tačiau koks jis gardus. Be to, lietuviškų veislių galvijai atsparesni ligoms, nereiklūs pašarui.

„Juk Europoje ir visame pasaulyje genofondiniai galvijai vertinami ir labai saugomi. Manau, kad mes labai jau vaikomės pinigo, vis tobuliname veisles ir norime daug uždirbti. Tik ar tai išeitis? Mes seno kirpimo žmonės, norime, kad mūsų gaminama produkcija teiktų sveikatos. Ir mokslininkai sako, kad vietinių senųjų veislių karvių pienas yra geriau virškinamas“, – pastebėjo V.Jovarienė.

Kompensuoja pašarų gamybos išlaidas

Ūkininkė dabar laiko apie dvidešimties šėmųjų karvių bandą, taip pat turi kelis baltnugarius galvijus, tačiau už juos paramos neprašo – ūkį pasiekia tik už šėmuosius galvijus skiriamos kompensacinės išmokos. Anot V. Jovarienės, genofondinė parama iš dalies kompensuoja pašarų gamybos išlaidas.

Užpaliuose etnografinę sodybą puoselėjanti moteris ūkininkauja ekologiškai, turi ekologinio ūkio sertifikatą, tad ir genofondinių karvyčių pienas – ekologiškas.

„Nenaudojame jokios chemijos, dar dirbdama kolūkyje agronome piktinausi, kai buvo purškiami javai, protestuodavau. Tad dabar savo ūkyje nenoriu taip ūkininkauti. Nuo tos chemijos didelės sveikatos nėra. Ypač baisu, kai purškiami javai, kad greičiau subręstų“, – intensyvia žemdirbyste nesižavi ūkininkė.

Žirgus prižiūri dukra

Dar didesnė užpalietės aistra – žirgai. Tačiau jų priežiūrą praeityje žinoma lenktynininkė perleido dukrai Eglei Jovaraitei. Ji taip pat dalyvauja KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

„Mūsų šeimoje žirgai buvo auginami nuo seno, jie – neatsiejama mūsų mamuko gyvenimo dalis, tai tiesiog tęstinumas. Augintume ir be paramos, bet finansinė pagalba labai praverčia. Turime 5 stambiųjų žemaitukų kumeles, jos atsiveda kumeliukų, taip pat laikome ir jojamuosius žirgus“, – pasakojo Eglė.

V. Jovarienės etnografinėje sodyboje yra sukaupta nemaža su žirgininkyste susijusių rakandų kolekcija. Čia galima pamatyti ir daugybę įvairių garsios lenktynininkės apdovanojimų ir prizų. Turistus žavi neseniai įkurta abrūsų menė.

Žirgininkė yra įkūrusi „Ašvienių fanų“ klubą, kuris vienija jaunuosius žirgų mylėtojus. Jiems prigalvojama įvairiausių pramogų – naktigonių, varžybų ir kt.

Viktorijos Jovarienės ūkis
Foto: DELFI / Arūnas Milašius

Paramos dydis

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ remiami žemaitukų bei stambiųjų žemaitukų veislės arkliai, Lietuvos sunkieji arkliai, Lietuvos šėmieji, baltnugariai, senojo genotipo juodmargiai ir senojo genotipo žalieji galvijai, senojo genotipo Lietuvos baltosios ir vietinės kiaulės, Lietuvos šiurkščiavilnės bei senojo genotipo juodgalvės avys ir vištinės žąsys.

Už minėtus arklius ir galvijus mokama po 200 eurų už sąlyginį galviją (SG), už kiaules – po 180 eurų už SG, už avis – po 187 eurus už SG, už vištines žąsis – po 162 eurus už SG.

NMA apskaičiuos mokėtiną sumą, remdamasi paramos paraiška ir kartu pateiktų dokumentų duomenimis bei atsižvelgdama į administracinių patikrų bei patikrų vietoje rezultatus. Mokėtina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į metinį paramos gavėjo pagal šią veiklą įsipareigotų išlaikyti kiekvienos gyvūnų rūšies skaičiaus SG vidurkį, jis apskaičiuojamas kiekvieno mėnesio 1 d.

Pagrindiniai įsipareigojimai paramos gavėjams

Gaudami paramą augintojai įsipareigoja laikytis gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatingumo, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo, veislinių kiaulių ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimų.

Taip pat jiems privalu išlaikyti paramos paraiškoje deklaruotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių 5, 6 arba 7 metus ir vykdyti priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos.

Paramos gavėjas įsipareigoja ūkinius gyvūnus ir naminius paukščius veisti tik grynuoju veisimu, t. y. poruoti tik tos pačios veislės ūkinius gyvūnus arba naminius paukščius. Taip pat – įgyvendinti teisės aktais pripažintos veislininkystės institucijos selekcinę programą ir vykdyti gyvulių produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų selekcines programas.

Jei ūkyje sumažėja ūkinių gyvūnų skaičius nuo paramos gavėjo nepriklausančių priežasčių, jis privalo per 30 kalendorinių dienų informuoti NMA ir pateikti tai įrodančius dokumentus bei atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje nustatyta tvarka.

Paramos gavėjas taip pat įsipareigoja visoje valdoje laikytis atitinkamų reikalavimų dėl trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo ir kt.

Pareiškėjas turi laikyti bent 1 arklį, (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas.

Primenama, kad nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvuliai ar paukščiai turi būti įregistruoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC). Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjai privalo atnaujinti ŽŪIKVC Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos Pieninių galvijų, Arklių, Kiaulių ir Avių veislininkystės posistemiuose esančius duomenis.

Parama genofondo išsaugojimui
Foto: Tadas Jokūbaitis