Moteris keliolika metų gyveno Izraelyje ir dirbo tenykščiame natūriniame ūkyje. Dabar savo patirtį pritaiko Lietuvoje.

Smulkiesiems ūkininkams parama skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Šios lėšos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Paraiškų laukiama iki gegužės 31 d., tad dar galima suspėti pateikti šiemet dar labiau supaprastintas paraiškas ir gauti iki 15 tūkst. eurų paramos. Šiam etapui skirta 10 mln. eurų lėšų.

Kuria gamtai draugiško ūkininkavimo oazę

Iš Baltarusijos į Lietuvą gyventi atsikėlusi moteris Šalčininkų rajone įsigytą apleistą sodybą pavertė ekologiško ir gamtai draugiško ūkininkavimo oaze. Ji prijaučia vadinamajam permakultūros judėjimui, kurio filosofija yra paremta tiesioginiu natūralių gamtos procesų kopijavimu, ir tai bando pritaikyti savo aplinkoje.

A. Kedar ūkis visai nedidelis – vos 3,5 hektaro, kur įsitenka pievos ir ganyklos keliolikai ožkų ir trims arkliams, šiltnamiuose ir laukuose auginamos įvairios daržovės, žalumynai ir prieskoniniai augalai.

Tokiame ūkyje daug rankų darbo, tad bet kokia technika palengvina ūkininkavimą. Ūkininkė jau pasinaudojo minėta parama ir, pridėjusi savo lėšų, įsigijo nedidelį traktorių. Metų pabaigoje planuoja dar įsigyti priekabą ir plūgus. Ji džiaugėsi, kad užpildyti paraišką padėjo rajono konsultantai.

„Parama esu labai patenkinta, gautos lėšos – didelė paspirtis ir pagalba mažam ūkiui. Aplinkui mus yra stambūs ūkininkai, dirbantys šimtus hektarų, jiems kur kas lengviau, o mes nedideli, todėl labai vertiname paramą“, – teigė ekologiškai ūkininkaujanti moteris.

A. Kedar sakė jau gavusi paramą pusiau natūriniam ūkininkavimui iš ankstesnio finansinio laikotarpio. Tąkart įsigijo įvairios smulkios technikos – kultivatorių, frezą, pašarų smulkintuvą ir kt.

Ekologinio ūkininkavimo mokėsi Izraelyje

Moters ūkis nedidelis, bet sumaniai ūkininkaudama ji priaugina ir prigamina įvairios ekologiškos produkcijos, kurią tiekia ekologiškomis prekėmis prekiaujančioms parduotuvėms, elektroninei prekybai, gauna privačių užsakymų ir kt.

Ūkininkė sakė turinti Izraelyje įgytos ekologinio ūkininkavimo patirties. Šioje šalyje ji gyveno keliolika metų, dirbo apie šešiasdešimt metų veikiančiame ekologiniame ūkyje, kur pasisėmė ekologinio ūkininkavimo paslapčių, išmoko gaminti ekologišką alyvuogių aliejų ir vynuogių vyną, spausti sūrius. Jų gamybos subtilybių mokėsi ir Prancūzijoje.

Sukauptą nemažą patirtį dabar nori pritaikyti savo ūkyje. Šiemet ketina vartotojams pasiūlyti ožkų sūrių. Iki šiol juos gamino tik savo reikmėms ir svečiams pavaišinti. Ji pati mėgsta delikatesinius sūrius ir įvairius žalumynus bei prieskonius, tad ir kitiems to nori pasiūlyti.

„Man patinka Lietuvos gamta, kur gyvenu yra puikios erdvės kūrybai. Mėgstu eksperimentuoti savo ūkyje, išbandau netradicinius ūkininkavimo būdus. Prijaučiu permakultūrai, yra toks judėjimas, pagal kurį reikia sudaryti tinkamas sąlygas, kad biosistema pati atsikūrinėtų“, – aiškino netradiciškai ūkininkaujanti nedidelio ūkio savininkė.

Anželikos Kedar ūkis
Foto: Asmeninio albumas

Supaprastintos paramos paraiškos ir verslo plano formos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai primena, kad per šį paraiškų priėmimą numatyta paremti tuos, kurie iki šiol paramos negavo, taigi – laukiama naujokų. Pasak ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, pagal naujai patvirtintas taisykles dar labiau supaprastintos paramos paraiškos ir verslo plano formos.

„Nurodytoje formoje reikia pateikti tik būtiniausius dalykus. Prašoma dar mažiau informacijos, kad smulkiesiems ūkininkams, neturintiems paraiškų pildymo patirties, būtų dar lengviau pasiekiama parama“, – teigė ji.

Paramos pagal minėtą priemonę gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį.

Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, kurie užsiima žemės ūkio produktų gamyba, pagamintų ar išaugintų valdoje žemės ūkio produktų perdirbimu ir realizavimu.

Pagrindiniai paramos gavėjo įsipareigojimai – atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus bei vykdyti pelningą veiklą.

Daugiau palankių palengvinimų

Pabrėžiama, kad šiuo paraiškų teikimo laikotarpiu nereikalaujama komercinių pasiūlymų tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti. Nebeliko ir reikalavimo – su paraiška pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau pareiškėjai turėtų įsidėmėti, kad į paramą pretenduojančio smulkaus ūkio buhalterinė apskaita turės būti tvarkoma nuo pat paraiškos pateikimo dienos.

Taip pat nereikės pagrįsti kiekvienos investicijos finansavimo šaltinio, taigi pareiškėjas projektui reikalingų lėšų gali skolintis iš bet kurio jam priimtino finansavimo šaltinio. Nereikalaujama apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą. Bet yra sąlyga, kad įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atstatyti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Paranku tai, kad paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais paramos gavėjas nebeprivalės pasiekti 2 proc. grynojo pelningumo, reikalaujama tik tiek, kad veikla būtų pelninga.

„Svarbu ir tai, kad atsisakyta projektų kontrolės laikotarpio. Pareiškėjas privalo tinkamai įgyvendinti verslo planą, pateikti užsibrėžtus rodiklius, ir po to jam išmokama likusi 20 proc. išmokos dalis“, – dar vieną naujovę akcentavo ŽŪM atstovė.

Kaip ir anksčiau, parama bus išmokoma 2 dalimis: pirmoji išmokos dalis (80 proc.) paramos gavėjus turi pasiekti po sprendimo skirti paramą (be mokėjimo prašymo pateikimo), o likusioji dalis (20 proc.) bus mokama po verslo plano tinkamo įgyvendinimo. Išliko sąlyga pradėti įgyvendinti verslo planą per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.