Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšų.
Smulkūs ūkiai – kaimo gyvybingumo šaltinis. Kad jie išliktų, sustiprėtų ir būtų konkurencingi, jiems labai reikalinga parama. Siekiant, kad kuo daugiau smulkiųjų ūkininkų pasinaudotų minėtos priemonės lėšomis, dabar laukiama tų, kurie iki šiol šios paramos negavo. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10 mln. eurų lėšų.
Planuoja hobį paversti darbu
Vilniaus apskrityje tėvų žemėje prieš septynerius metus ūkininkauti pradėjusio Viliaus Kiero ūkis nedidelis – vos apie 3 hektarai, bet jaunojo ūkininko planai – kur kas didesni.
Jis augina moliūgus, šilauoges, laiko keletą sufolko veislės avių. Ūkininkavimas – nepagrindinė V. Kiero veikla. Tačiau smulkiesiems ūkiams skirta parama pasinaudojęs jaunas vyras planuoja, kad ateityje tai gali tapti pagrindiniu jo užsiėmimu.
„Dabar ūkis man yra papildoma ir maloni veikla, kuri padeda gamtoje atsigauti ir pailsėti nuo kitų darbų. Tikiuosi, kad ateityje tai taps pagrindine veikla. Manau, kad pats geriausias variantas – hobį paversti darbu“, – teigė 33 metų amžiaus ūkininkas.
Įsigijo traktorių ir sodinukų
Vos pradėjęs ūkininkauti V. Kieras susidūrė su technikos stygiaus problema, nes prisikviesti pagalbininkų, kad jie įdirbtų žemę, buvo sudėtinga. Be to, jaunas ūkininkas norėjo užveisti 20 arų šilauogių plantaciją. Tad 2015 metais jis nusprendė pateikti paraišką ir prašyti 15 tūkst. eurų paramos smukiajam ūkiui.
„Parama padėjo įgyvendinti mano planus. Nusipirkau nedidelio galingumo traktorių su reikalingais padargais: plūgu, freza, kultivatoriumi, smulkintuvu ir kt. Taip pat gavau finansavimą šilauogių sodinukams. Taigi tokia parama labai padeda kaime gyvenantiems žmonėms startuoti ir plėsti smulkius ūkius“, – sakė V. Kieras.
Jis pastebėjo, kad anksčiau siekiant šios paramos teko įveikti daug biurokratinių reikalavimų. Ūkininkas pasidžiaugė, kad dabar tvarka supaprastinta, o parama tapo lengviau prieinama.
Labiausia patinka auginti šilauoges
V. Kieras pasakojo, kad jam nuo vaikystės nebuvo svetimi ūkio darbai. Vasarą pas močiutę noriai grėbdavo šieną, ravėdavo lysves. Rimtesnės ūkininkavimo patirties jis pasisėmė dirbdamas Norvegijos gyvulininkystės bei Airijos augalininkystės ūkiuose. Savo krašte jis įsteigė mišrų ūkį, nes norėjo išbandyti, kuria kryptimi geriausia veikti.
„Šiandien įsitikinau, kad man labiau prie širdies – augalininkystė. Ji ne taip pririša prie ūkio, lieka daugiau laisvo laiko, galima pakeliauti ir kt. Labiausiai patinka auginti šilauoges, manau, jos taps pagrindine mano ūkio plėtros kryptimi. Esu sukaupęs vertingos patirties auginant šias labai naudingas uogas, pavyksta išauginti sveikus augalus“, – pasakojo V. Kieras.
Anot ūkininko, jo ūkyje auginama produkcija prilygsta ekologiškai. Moliūgus jis realizuoja jau susiformavusiam savų pirkėjų ratui, o vis didėjantį šilauogių derlių parduoda didesnius kiekius superkantiems ūkininkams, taip pat kviečia įsigyti uogų ar sodinukų per socialinį tinklą.
„Geriausia, kai vartotojas tiesiai bendrauja su pačiu augintoju, gali apsilankyti ūkyje. Žmonėms reikia daugiau lengvai prieinamos informacijos apie ūkininkų užauginamą kokybišką produkciją“, – pastebėjo nedidelio ūkio savininkas.
Ūkiai plečiasi
Ekspertai sako, kad šilauogės šiandien pati pelningiausia lietuviška uoga. Tą patvirtina ir patyrę augintojai.
Vytautas Buivydas, vadovaujantis didžiausiam Lietuvoje šilauogių ūkiui, užimančiam 22 ha plotą, sako, kad negali paneigti, jog šilauogė pelningiausia šalyje uoga. „Kalbant apie gamtą, krūmai peržiemojo puikiai, tačiau dar bijome pavasarinių šalnų, kurios gali nutikti per žydėjimą. Taip buvo pernai. Kol kas derliaus potencialas geras. Sausros nebijome, nes turime laistymo sistemą. Liūtys taip pat nebaisu – sutvarkytas drenažas“, – kaip valdo rizikas aiškina V. Buivydas.
Jis įvardina ir kainas. Didmenoje uogos vidutiniškai parduodamos po 4 eurus už kilogramą, mažmenoje iki 8, sezono įkarštyje mažmeninė kaina krenta iki 4 eurų. Hektare apie vidutiniškai 2500 sodinukų, nuo kiekvieno skinama 4–5 kg.
„Kalbant apie mūsų ūkį, mes dirbame tik trečius metus. Iki šiol tik investavome ir šiemet tikimės gero derliaus ir pelno. Uogos patrauklios tuo, jog joms nereikia didelio ploto, tačiau trūkumas, kad priežiūrai ir skynimui reikia daug darbo rankų. Pavyzdžiui, mums reikia šimto sezoninių darbuotojų. Jų ieškosime ir vežiosime visus apylinkių žmones, kurie norės užsidirbti“, – specifiką aiškina V. Buivydas ir sako, jog viliasi, kad rinka nepersipildys, nes šiandien tai pakankamai geras verslas smulkiems ūkininkams tik didesniam eksportui trūksta infrastruktūros.
Paraiškas renka iš naujokų
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė primena, kad minėtos paramos gali prašyti tik naujokai, kurie 2014–2020 m. dar nėra jos gavę šiai veiklos sričiai.
Paramos gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, kurie užsiima žemės ūkio produktų gamyba, pagamintų ar išaugintų valdoje žemės ūkio produktų perdirbimu ir realizavimu. Ūkių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi sudaryti nuo 4 000 iki 7 999 euro. Beje, mažesni ūkiai gali gauti daugiau projektų atrankos balų.
Paramos gavėjas įsipareigoja atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus bei vykdyti pelningą veiklą.
Parama dar labiau priartinama
Naujai patvirtintose taisyklėse yra dar daugiau palengvinimų, kurie sudaro sąlygas dar platesniam smulkiųjų ūkininkų ratui pasinaudoti parama. Pirmiausia dar labiau supaprastintos paramos paraiškos ir verslo plano formos.
Pasak D. Rutkauskaitės, nurodytoje formoje reikia pateikti tik būtiniausius dalykus. „Prašoma dar mažiau informacijos, kad smulkiesiems ūkininkams, neturintiems paraiškų pildymo patirties, būtų dar lengviau pasiekiama parama“, – sakė ŽŪM atstovė.
Nereikalaujama komercinių pasiūlymų tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti. Taip pat nebeliko sąlygos – su paraiška pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau svarbu žinoti, kad į paramą pretenduojančio smulkaus ūkio buhalterinė apskaita turės būti tvarkoma nuo pat paraiškos pateikimo dienos.
Taip pat neliko reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą bei neliko projekto kontrolės laikotarpio.
Paraiškų teikėjams parankus ir su projekto įgyvendinimu susijęs pakeitimas – paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais paramos gavėjas nebeprivalės pasiekti 2 proc. grynojo pelningumo, reikalaujama tik, kad veikla būtų pelninga.
Kaip ir anksčiau, parama bus išmokoma 2 dalimis: pirmoji išmokos dalis (80 proc.) paramos gavėjus turi pasiekti po sprendimo skirti paramą (be mokėjimo prašymo pateikimo), o likusioji dalis (20 proc.) bus mokama po verslo plano tinkamo įgyvendinimo.
