Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Mūsų šalyje ūkininkų senėjimo problema itin opi, todėl jaunųjų ūkininkų skatinimas – vienas iš KPP prioritetų. Tam, kad būtų tęsiamos ūkininkavimo tradicijos ir sklandi kartų kaita, jaunimui veiklos pradžiai numatyta parama. Kaimui labai reikalingi jaunieji ūkininkai neretai renkasi inovatyvias ūkio kryptis ir technologijas, tai padeda sukurti aukštesnę pridėtinę vertę ir užtikrinti konkurencingumą.
Pasirinko artimiausią širdžiai veiklą
Paramą įsikurti gavusio A. Jurevičiaus tikslas – modernus ir inovatyvus ūkis. Baigęs agronomijos studijas vaikinas keletą metų darbavosi žemės ūkio srityje, svajojo tapti verslininku, kol suprato, kad pats gali įkurti modernų braškyną.
„Įvertinau, kad turiu pagrindinį bagažą – ūkininkavimo žinias bei prosenelių žemę. Ne veltui sakoma, kad reikia daryti tai, kas labiausiai patinka, tuomet ir sėkmė lydės. Tuo vadovaudamasis nusprendžiau auginti braškes, nes man jos – skaniausios uogos. Aišku, tai nebuvo vienas iš lengviausių kelių, galima būtų sakyti – vienas iš sunkiausių“, – pasakojo Kauno rajone dirbantis trisdešimtmetis ūkininkas.
Savo sumanymui įgyvendinti jis nusprendė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta KPP parama. Jos gali kreiptis ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus ir reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos turintis ūkininkas. Be to, jis turi pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.
Kūrėsi „nuo nulio“
A. Jurevičius atitiko visus paramos kriterijus, todėl netrukus projektui realizuoti gavo per 27 tūkst. eurų. Už šias lėšas jis 2017 metais aptvėrė braškyną, įrengė laistymo sistemą, įsigijo braškių daigų, uogų vėsinimo bei laikymo kamerą, ūkinį angarą.
Pernai jaunasis ūkininkas iš pirmojo hektaro jau skynė pirmąjį braškių derlių. Paskatintas sėkmės jis užveisė dar 60 arų plotą.
„Gauta parama leido ūkį sukurti praktiškai nuo nulio. Aišku, buvo ir kitų išlaidų: reikėjo atvesti elektrą, išsikasti kūdrą. Ūkį būčiau kūręs ir vien savo lėšomis, tačiau tokiu atveju mano siekiai būtų daug kuklesni“, – pripažino A. Jurevičius.
Braškių augintojas tikino, kad gauti europines lėšas jam nebuvo labai sudėtinga, nors teko paplušėti tinkamai užpildant dokumentus. „Labai svarbu kruopščiai laikytis taisyklių, nes viskas tikrinama labai atidžiai. Gerai, kad padėjo konsultantai, nes kitu atveju pačiam reikėtų išmanyti teisę“, – šypsojosi ūkininkas.
Planus keičia gamtos išbandymai
Jaunasis ūkininkas prisipažįsta, kad kuriant ūkį pasitaikė momentų, kai nusvirdavo rankos. Nors ir turėjo žemdirbio patirties, prireikė specifinių braškių auginimo žinių. Jų reikėjo įgyti per labai trumpą laiką, atsirinkti tai, kas labiausiai tinka.
Pasitaikė ir klaidų, kurios kainavo ir morališkai, ir finansiškai. Pavyzdžiui, iš pat pradžių nepavyko tinkamai suformuoti lysvių – teko darbus pradėti iš naujo. Kantrybės prireikė atlaikyti gamtos išdaigas.
„Kai stiprus vėjas pakėlė nuo lysvių plėveles, plušėjome su visa šeima. Suvokiau, kad visi planai gali žlugti, juk kovoti su gamta – tolygu kautis su vėjo malūnais. Bet ir po tamsiausio momento sulauki šviesos“, – pastebėjo A. Jurevičius.
Desertinės braškės – visą sezoną
Ūkininkas įsitikinęs, kad jam pavyko padėti pagrindus vienam modernesnių Lietuvoje braškynų. Čia auginamos šešių skirtingų desertinių veislių braškės – nuo ankstyviausių iki vėlyviausių Europoje. Taip sprendžiamas itin aktualus braškių augintojų uždavinys – kiek įmanoma prailginti šviežių uogų sezoną.
„Realizuojame tą pačią dieną nuskintas braškes. Derliaus pradžią nulemia orai. Pernai jo sulaukėme birželio pradžioje. Sezonas gali tęsti iki liepos pabaigos ar net iki rugpjūčio vidurio. Iš hektaro normaliomis sąlygomis tikimės gauti nuo 5 iki 10 tonų uogų“, – skaičiavo A. Jurevičius.
Siekiant kuo kokybiškiau sunokinti uogas ūkyje naudojamos laistymo sistemos, lysvės dengiamos plėvelėmis ir kt.
Pirmąją produkciją A. Jurevičius realizavo prekiaudamas savo ūkyje, kuriame žmonės galėjo ir patys jų prisiskinti, ir nusipirkti už mažesnę kainą, o taip pat – ūkininkų turgeliuose.
Ambicingiems tikslams dar prašys paramos
Lietuvoje braškių auginimo bumas praėjo daugiau nei prieš dešimtmetį, ir dabar verslinių braškynų plotai gerokai sumažėjo – nuo 1000 iki apie 650 ha. Tačiau įeiti į rinką naujam augintojui nėra lengva.
„Seniau dirbančių braškių augintojų ir pirkėjų santykiai jau yra susiklostę. Todėl norint prisikviesti paragauti naujos produkcijos, reikia gerokai pasistengti. Pati pradžia sunki, o paskui viskas priklauso nuo tavo produkcijos kokybės ir bendravimo. Jei žmones myli, tai meilė būna abipusė“, – svarstė A. Jurevičius.
Jis pasidžiaugė, kad po pirmojo sezono pajuto pirkėjų dėmesį – žmonės gyrė uogų skonį, rašė paskatinančias žinutes. Tai įkvepia siekti tikslų, kurie tikrai ambicingi.
„Nors šalyje yra daug skanias uogas tiekiančių ūkių, mūsų pirmas tikslas – užauginti skaniausias. Turime tapti pačiais moderniausiais augintojais ir užsitikrinti vietinę rinką. Kitas etapas – šaldytų, liofilizuotų braškių eksportas. Šiuo metu matome dideles galimybes Skandinavijos šalyse. Jei tik bus poreikis, ūkį gerokai išplėsime“, – brėžė ateitį braškyno savininkas.
Įgyvendindamas ateities planus A. Jurevičius ketina vėl pasinaudoti KPP parama. Paramos lėšos būtų reikalingos ūkiui modernizuoti – produkcijai perdirbti bei procesams automatizuoti.
