Rūgštų dirvožemį nesunku atskirti pagal išorinius požymius: lapai šviesesni, išsilenkę, augalas prastai dera.
Tokiu atveju būtina skubiai imtis veiksmų: dirvožemį gausiai užpilti vandeniu, tada perteklinį vandenį iš vazonų ar po jais esančių lėkštučių nupilti. Dirvožemis drėgnesniu netaps, užtat bent iš dalies išplausite kenksmingas druskas.
Tada dirvožemį reikia išdžiovinti. Paprastai tai daroma indelį su sodinukais padedant ant kelis kartus sulankstytos popierinės servetėlės. Servetėlių reikės daug: sudrėko, imkite kitas – ir taip kelis kartus. Toks greitas vandens susiurbimas atgaivina dirvožemį. Tada gruntas pagerinamas užpilant 3-4 centimetrų smėlio sluoksniu. Po viso to laistykite atsargiau, periodiškai dirvožemiui leiskite išdžiūti.
Durpiniuose gruntuose reikia atsižvelgti ir į tai, kad jie sugeria daug drėgmės ir palaipsniui atiduoda ją augalams. Tokie gruntai nebijo trumpalaikio vandens pertekliaus, o jeigu jie laistomi dažniau, perteklinę drėgmę sugeria, tačiau nereikia persistengti.
Kaip elgtis su rūgščiu dirvožemiu darže? Neskubėkite daryti išvadų. Iš pradžių pažiūrėkite į rezultatą. Tai yra, į pastarąjį derlių, o tada jau spręskite, kalkinti ar ne. Yra kultūrų, kurios mėgsta rūgčius dirvožemius. Pavyzdžiui, bulvės gerai auga silpnai rūgščiame dirvožemyje.
Orientuotis pagal augalus – ne pats patikimiausias būdas. O ir kalkių pilti iš akies negalima. Pirmiausia reikia ištirti dirvožemį ir tada griežtai laikytis nurodytų dozių.
Čia gali atsirasti prieštaraujančių – esą, sodininkai reguliariai kalkina dirvožemį vos ne kiekvienais metais ir sulaukia gero derliaus. Tačiau esmė tame, kad kalkių turinčių medžiagų (kalkių, dolomito miltų, kreidos ir kt.) dozės būna labai mažos, kitaip tariant, kalkių neperdozuojama. Kartais kalkinimui naudojami medienos pelenai. Jie lengvai ir palaipsniui keičia reakciją ir tai tik į gera.
Kardinaliai sumažinti dirvožemio rūgštingumą galima prieš dirvos perkasimą, paberiant kalkių ar dolomitinių miltų (dozavimas: 350-900 gramų vienam kvadratiniam metrui). Toks tręšimas veikia aštuonerius ar net devynerius metus. Kitaip tariant, pakartoti kalkinimą reikės po devynerių ar dešimties metų! Trąšos veikia lėtai, kuo stipriau jos sumaišomos su dirvožemiu, tuo greičiau sureaguoja. Taigi, bent aštuoneriems metams rūgštaus dirvožemio problemą bus galima pamiršti.
