Į įvairius konteinerius augalus galima sodinti visą gegužę. Paskiepyti vaismedžių sodinukai sodinami taip, kad skiepo vieta būtų lygi su viršutiniu dirvos sluoksniu, o norint, kad augalas neužaugtų didelis, – 5–10 centimetrų giliau.

Gegužę medžius reikia apdoroti bordo mišiniu (0,5–1 proc.) (nebent tai padarėte balandį). Jei pernai medžius buvo užpuolę parazitai, kenkėjai arba ligos, profilaktiškai juos būtina nupurkšti atitinkamais fungicidais arba insekticidais. Tai daroma prieš skleidžiantis lapams arba jiems išsiskleidus, t. y. gegužės pradžioje, arba tada, kai medis baigia žydėti, t. y. gegužės pabaigoje.

Nuo braškių krūmų reikia pašalinti senus lapus, jas patręšti.

Vertėtų pasodinti naujus braškių daigus. Prieš sodinant, dirvą reikia apdoroti apsauginėmis priemonėmis. Jei braškių derliaus norite sulaukti kuo anksčiau, uždenkite augalus agroplėvele.

Šis mėnuo palankus uogakrūmių dauginamui atlankomis ir vaismedžių skiepijimui.

Pasodinkite bruknes ir spanguoles, o gegužės pabaigoje – vynuoges.

Siekiant sukovoti su kenkėjais ant slyvų, joms baigiant žydėti, kabinami stiklainiai su putojančiu skysčiu. Kai išsiskleidžia lapai, ant vaismedžių ir uogakrūmių kabinamos feromoninės gaudyklės arba skydeliai su baltais ir geltonais klijais.

Pasodintus augalus reikia apsaugoti nuo gegužę galimų šalnų. Pavasarį vaismedžiams pavojingos tokios giedromis naktimis užeinančios šalnos, kai nuo įšildytos žemės ir augalo sklindanti šiluma maišosi su šaltu oru. Didžiausią grėsmę tokios šalnos kelia žemiems augalams, todėl juos galima uždengti keliais agrotinklo sluoksniais.

Vaismedžių sodą galima šildyti sukūrus laužą iš lėtai degančių ir daug dūmų skleidžiančių medžiagų – pjuvenų ar šiaudų. Galima naudoti dūmines žvakes. Jei įrengta efektyvi laistymo sistema, ją kuo puikiausiai galima išnaudoti: ištisą naktį laistant augalus, laikysis nuliui artima temperatūra. Visgi jei šalnos užsitęs iki kelių dienų, šis metodas nepasiteisins.