Mažesnius medžius patogu prižiūrėti, patogu surinkti derlių, lengva genėti ir purkšti šakas.
Daug sodininkų mano, kad derlingumas priklauso nuo medžio aukščio – neva, kuo aukštesnis medis, tuo didesnį derlių jis duoda. Tačiau, derlingumas priklauso nuo vainiko projekcijos, tai yra, nuo to, kokį plotą užima medis. Aukštis derlingumui įtakos neturi, nes centre vainikas negauna saulės spindulių ir plinka.
Kaip parodė bandymai, medžio lajos sumažinimas 3-4 m įtakos derlingumui neturi, tiesiog medis tampa mažesnis ir kompaktiškesnis, o vaisiai – stambesni ir gražesni.
Sumažinti medį nėra sudėtinga. Reikia nupjauti kamieną norimame aukštyje – pjauti kiek aukščiau šoninės šakos, kurią taip pat reikia susilpninti ir paversti šoniniu ūgliu.
Anksčiau medžiai buvo auginami aukštais, daugiau nei 1,5 m siekiančiais kamienais (iki šakų). Šiais laikais pereinama prie puskamienių formavimo – kai kamienas iki šakų yra ne aukštesnis nei 30-40 cm. Tai leidžia sumažinti medžio aukštį dar daugiau nei metru.
Kuo blogai aukštas kamienas? Pirmiausia tuo, kad aukštesnis medis ilgiau neveda vaisių. Be to, padidėja potencialaus kamieno nudegimo ir nušalimo plotas, tad sutrumpėja medžio gyvenimo laikas.
Aukštas kamienas paliekamas tik medžiams su šalčiui atspariu įskiepiu ir šalčiui neatspariu poskiepiu. Tačiau tokiu atveju poskiepį reikia skiepyti kamieno iki šakų aukštyje.
Žemas kamienas naudingas dar ir tuo, kad kai kuriuose rajonuose skeleto šakų pagrindą apsninga, o tai ypač svarbu, nes joskenčia nuo šalčio.
O ar turi žemi medžių kamienai trūkumų? Turi. Pavyzdžiui, po medžiu su žemu kamienu sunkiau atlikti žemės darbus ir visiškai neįmanoma jų atlikti su technika. Todėl puskamienių formavimas – vertinga gudrybė auginant vaismedžius sode prie namo, kur visus darbus lengvai galima atlikti kastuvu.
