Augalus geriausia tręšti arba prieš laistymą, arba trąšas reikėtų užkasti giliai į žemę, kad azotas neišgaruotų.
Skubėti tręšti neverta – reikėtų sulaukti, kol dirva subręs, kad galima būtų berti į ją trąšas. Paprastai pirmą kartą dirva tręšiama balandžio pradžioje–pabaigoje. Kiekvienam medžiui reikia 150-200 g karbamido arba 200-250 g amonio salietros. Tai didžiausia riba, o šiaip trąšų kiekis apskaičiuojamas medžio metų kiekį dauginant iš 20 g. Pavyzdžiui, jei medžiui penkeri metai, dozavimas bus 100 g medžiui. Jei medžiui 30 metų, tada reikės 150-200 gramų karbamido.
Trąšas reikia tolygiai išbarstyti palei vainiko projekciją ir perkasti dirvą 10–15 cm gylyje, trąšas užkasant. Arba ištirpinti trąšas vandenyje ir palaistyti medį laistytuvu. Po to galima gausiai palaistyti visą sodą.
Įdomu tai, kad jei pavasaris sausas, reikėtų laistyti medžius acto tirpalu, kuris gaminamas išmaišius vieną litrą 50 proc. acto 50-yje litrų vandens. Taip augalai geriau ištvers sausrą. Bet jei dirvožemis rūgštus – šios gudrybės taikyti negalima. Kriaušėms ir obelims reikia ypač didelio kiekio vandens – jos laistomos ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Žemuoges reikia laistyti kai tik jos pradeda žydėti. Jos laistomos du–tris kartus per savaitę, kas dvi savaites reikia tręšti nitrofoso (kompleksinėmis azoto ir fosforo) trąšomis, apskaičiuojant taip: 15-20 g trąšų ilginiam tarplysvio metrui.
Kai medžiai nužydi, reikia pasirūpinti, kad nenubyrėtų per daug mezginių. Reikia aplink medį, šakų vainiko atstumu iškasti 10 cm gylio ir 50 cm pločio griovelį. Tada kibire (10 l) ištirpiname 30 g nitrofoso trąšų (kiekvienam medžiui reikia imti 20 l kiekvieniems jo nugyventiems metams – bet ne daugiau 100 l) ir palaistome tokiu kiekiu vandens su trąšomis. Palaisčius griovelį galima užkasti ir žemę užlyginti.
Svarbu: vanduo turi būti sušilęs, pavasarį tai svarbu. Vasarą, kai žemė karšta, šį patarimą galima ignoruoti.
Dar vieną kartą tręšti reikia birželio pabaigoje. Medžiai tokiu metu eikvoja didžiulį kiekį maistinių medžiagų vaisių mezgimui. Trąšos būtinos ir ūglių auginimui. Todėl reikia naudoti diamofoso trąšas, kuriose yra ir azoto, ir didesnis kiekis fosforo ir kalio. Imame 25 g kiekvieniems medžio gyvenimo metams, bet ne daugiau kaip 250 g medžiui. Po mėnesio tręšiame dar kartą – imame superfosfatą ir kalio sulfatą, atitinkamai, po 25 ir 20 g kiekvieniems medžio gyvenimo metams, bet ne daugiau kaip 250 g superfosfato ir 200 g kalio sulfato.
Taip pat nepamirškite laistyti. Nors vasarai įpusėjus laistyti sodą galima rečiau, bet laistyti vis dėlto reikia. Labai sveika derinti laistymą su tręšimu – išlaidas trąšoms su kaupu kompensuos didesnis derlius.
