Žalmargės herefordų veislės mėsinės telyčaitės ten ne šiaip sau ganysis, o vykdys rimtą aplinkosauginę misiją – neleis nuo krūmų pavasarį išvalytai salai vėl jais užželti ir taip saugos svarbias paukščių perėjimo vietas.
Birželio pabaigoje DELFI AGRO skaitytojai jau turėjo progą sužinoti „Kaip dzūkai galvijus augina – juos tiesiog išplukdo į salą“. Tuomet sutarėme, kad būsiu pakviestas į galvijų plukdymą, nes tokį vaizdą ir skaitytojams, ko gero, bus įdomu pamatyti.
Pasak galvijus iš Dzūkijos nacionalinio parko panaudai gavusio A. Dzimanavičiaus, pasiruošimas jų perkėlimui į salą užtruko, nes reikėjo ne tik sukonstruoti plausto valdymo mechanizmą, bet ir iki smulkmenų apgalvoti visą veiksmų seką. Nes jei genami ant plausto galvijai Dzūkijos nacionalinio parko vadovų ir žurnalistų akivaizdoje išsibėgiotų paupiais arba upės srovė nuneštų plaustą su jais Nemunu žemyn, kur nors link Druskininkėlių ar net Alytaus, projekto sėkme tai sunkiai būtų galima pavadinti.
Po lietingos savaitės pradžios, plukdymui numatyta diena Dzūkijoje pasitaikė ypatingai tvanki, bet vyrai, braukdami prakaitą, sumontavo ant plausto aptvarą ir iš elektriniu piemeniu aptvertos ganyklos paupyje atginė galvijus tiesiai į jį. A. Dzimanavičius juos viliojo kibiru šutintų žirnių ir šaižiu švilpuko garsu, kurį jau porą savaičių pūsdavo atnešęs galvijams visokių skanėstų.
Merkiniškis fotomenininkas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Turizmo ir informacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Algimantas Černiauskas, paklaustas, kada pastarąjį kartą matė Nemuno saloje besiganančias karves, iš pradžių tvirtino, jog tai buvo pačioje XX a. pabaigoje, o man jau grįžus namo, paskambino ir patikslino – 2002 m. vasarą jam dar pavyko nufotografuoti, kaip karvės plaukia į salą. Tiesa, tuomet jos tai darė savanoriškai, be jokių raginimų, plaustų ir gamtininkų priežiūros, o šį kartą vaizdas priminė gerai suorganizuotą karinę operaciją.
Rudenį galvijų laukia ne ką paprastesnis plukdymas atgal, juolab, kad per vasarą jie bus gerokai atsiganę ir paūgėję. O po pirmojo straipsnio apie galvijų perdavimą A. Dzimanavičiui, Aplinkos ministerija sulaukė skundo, kodėl herefordai atiteko būtent jam. Nors, kaip teigia Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius, šis projektas buvo vykdomas viešai, merkiniškiai ne kartą raginti jame dalyvauti, bet paskutiniame etape iš visų susidomėjusiųjų paraišką pateikė tik vienas A. Dzimanavičius.
Parko darbuotojai užsiminė, kad labiausiai salų išvalymas nuo krūmų suerzino prie jos tinklus statyti pamėgusius brakonierius. Antrojoje saloje, geriausiai matomoje nuo piliakalnio, veikiausiai bus ganomos avys ir ožkos. O A. Dzimanavičiaus bandą, braidančią po aukštą salos žolę, jau dabar geru oru galima įžiūrėti nuo Merkinės apžvalgos bokšto.
