Žadėjo atverti iždą
Ūkininkų kraują kaitina ne tik nuostoliai dėl sausros, bet ir nežinomybė dėl Vyriausybės ketinimų rasti biudžete per 9 mln. eurų kompensacijų – tiek pat, kiek ir nuo liūčių nukentėjusiems mūsų žemdirbiams skyrė Europos Komisija (EK). Tokį premjero Sauliaus Skvernelio pažadą įsidėmėjo tūkstančiai žemdirbių visuotiniame suvažiavime Jonavoje.
Pernykščiai ūkininkų nuostoliai dėl ilgalaikių liūčių siekė 47 mln. eurų. EK paskirta parama turi būti išdalinta įvertinus 2018–ųjų derliaus nuostolius, patirtus dėl nepasėtų ar pražuvusių žiemkenčių, ir tik labiausiai nukentėjusiems ūkininkams. Paprasčiau kalbant, europinė kompensacija skiriama už komplikuotą rudeninę sėją, o ne už dėl lietaus prarastą pernykštį derlių.
Nors ir vėlyvas premjero pažadas tuomet suteikė vilties sušvelninti gamtos smūgio pasekmes ne tik grūdų, bet ir daržovių, bulvių ar cukrinių runkelių augintojams. Tačiau iki šiol ši parama neišdalinta, todėl žemdirbiai piktinasi, ar S. Skvernelio skambūs žodžiai nebuvo tik populiarumo balų rinkimas.
Pritrūko lėšų jau pavasarį
„Kol kas neturime jokių žinių apie premjero žadėtą paramą. Daržininkai turi mažai vilties. Ir dabar matome, kad dėl sausros kalbama tik apie gyvulių ir grūdų augintojų patiriamus nuostolius. O mūsų sektoriuje situacija taip pat labai įtempta“, – DELFI sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas DELFI pabrėžė, kad tokioje sunkioje situacijoje žemdirbiams labai svarbu greitai gauti kompensacinių lėšų.
„Premjero pažado nepamiršome, bet realių darbų nesimato. Pinigų labai reikėjo pasiruošti šių metų sėjai. Daug kas sudarinėjo išankstinio pardavimo sutartis dėl to, kad drastiškai trūko lėšų. Latvių pavyzdys rodo, kad kompensacijas iš valstybės biudžeto įmanoma greitai išmokėti. O mūsų valdžia užsiima ilgomis procedūromis“, – stebėjosi jis.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas viliasi, kad žemdirbių suvažiavimo metu S. Skvernelis pažadėjo skirti per 9 mln. paramą ne „dėl politinio pliuso“.
„Tikimės, kad premjero pažadai bus įvykdyti, bet kol kas jais ir gyvename, todėl atsiranda abejonės. O situacija labai sudėtinga, nes liūtys ir sausra daliai ūkių gali būti lemtingi. Žadėta parama galėtų padėti bent kiek išlyginti patiriamus nuostolius“, – kalbėjo DELFI jis.
Per ilgai delsia
Grūdų augintojai labai laukia ir EK skirtos kompensacijos dalybų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, dėl EK skirtos paramos paraiškas pateikė apie 2500 žemdirbių, prašančių kompensuoti nuostolius apie 187 tūkst. hektarų plotuose. Pasak V. Buivydo, dėl šios paramos greitesnio išmokėjimo bus kalbama su ŽŪM, tačiau realiai procedūras sunku paspartinti.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas neabejojo, kad pažadėtą nacionalinę paramą liūčių nuostoliams kompensuoti žemdirbiai gaus.
Jo pastebėjimu, ir dėl sausros nuostoliai bus dideli – jie gali siekti apie 40 proc., bet sulaukti kompensacijų iš nacionalinio biudžeto maža vilties. Vienintelė reali paguoda ūkininkams dėl apyvartinių lėšų – valdžios pažadai anksčiau išmokėti didesnę dalį tiesioginių išmokų.
Pagreitinti nebegali
„Tie, kurie kalba, kad nieko negirdėjo apie premjero paramos paskirstymą, politikuoja“, – dėl žemdirbių priekaištų DELFI stebėjosi ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Jis patikino, kad susitarta su Finansų ministerija, jog galima atidėti kai kurių priemonių, numatytų įgyvendinti iki 2020 metų, finansavimą, tokiu būdu atsiras žadėti milijonai už žuvusį derlių tiek daržovių, tiek uogų ar javų augintojams.
„Valstybės parama bus dalijama pagal nustatytas taisykles, kurios dar nėra patvirtintos. Artimiausiomis dienomis tikimės jas suderinti su žemdirbiais ir institucijomis. Tuomet taisykles išsiųsime notifikuoti į Briuselį. Gali būti, kad per rugpjūtį ir rugsėjį Europos Komisija jas patvirtins. Po to gerą mėnesį administruosime ir per lapkritį bei gruodį išmokėsime šią paramą“, – ilgą procedūrą nusakė R. Krasuckis.
ŽŪM departamento direktorius tvirtino, kad jau yra prasidėję europinės kompensacijos administravimas ir liepos 18–ąją Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apibendrins surinktus duomenis. Tuomet bus suskaičiuotos ūkininkams priklausančios sumos, kurias Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokės iki rugsėjo pabaigos.
„Nevilkiname, bet turime laikytis pasirinktos schemos. Dabar pagreitinti procedūrų nėra galimybės, viskas sudėliota. Premjero pažadėta parama gali būti išmokėta kiek anksčiau, jei Europos Komisija greičiau patvirtins taisykles“, – sakė jis.
Kai kas gali nebesulaukti paramos
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas neslėpė nusivylimo, kad kompensacijų išmokėjimas taip ilgai vilkinamas. Jo nuomone, daug ūkininkų gali net nebesulaukti tos paramos.
„Kam bus reikalinga parama, jei žemdirbys nebesusidurs galo su galu ir bankrutuos ūkis. Valdžia delsia per ilgai, seniai turėjo būti išmokėta. Latviai tai parodė. Jei tokioje situacijoje atsidurtų prancūzų ūkininkai, prie valdžios rūmų riaumotų traktoriai“, – DELFI piktinosi J. Talmantas.
LŪS vadovas sakė, kad pasibaigus premjero atostogoms prašys susitikimo, nes daug klausimų, iškeltų suvažiavime, nejuda.
